Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės, įvaikinimo skaičiai išlieka daugmaž tokie patys, t.y. per metus vidutiniškai įsivaikinama 105-107 vaikus, tačiau mažėja šeimose globojamų vaikų skaičius.
„Ne visi globos namuose augantys vaikai yra galimi įvaikinti - kai kurie iš jų turi brolius, seseris, ir tie broliai seserys negali būti išskirti.
Jiems ieškoma globėjų šeimų, ir globėjų, giminaičių skaičius daugmaž išlieka pastovus, o žmonių, giminystės ryšiais susijusių su vaiku, skaičius yra šiek tiek sumažėjęs“, - sakė O. Tarvydienė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės teigimu, beveik perpus sumažėjo užsienio šalių piliečių įvaikinamų vaikų skaičius.
Tuo tarpu lietuvių, įvaikinančių vaikus, skaičius lieka stabilus, bet keičiasi pageidavimai.
„Anksčiau turėdavome šeimas, kurios nori įvaikinti tik labai mažus, visiškai sveikus vaikus.
Dabar auga šeimų, kurios įvaikina po du vaikus - brolius, seseris - arba auga šeimų skaičius, kurios jau turi savo šeimoje vaikus - arba augina savo vaikus, arba jau yra įsivaikinę vaikučius“, - teigė O. Tarvydienė.
Sunku auginti neįgalų vaiką
Aiškindama, kodėl sumažėjo užsieniečių, įvaikinančių lietuvius, ji nurodė priežastis, kad mažylius įsivaikina Lietuvos piliečiai.
„O vaikai, kurie turi sveikatos problemų, tarkime, didesni vaikai, vadinami specialiųjų poreikių vaikai, jų norinčiųjų įvaikinti skaičius, taip pat ir užsienio piliečių, nėra didelis“, - sakė ji.
O. Tarvydienė kaip pavyzdį paminėjo Švediją, kur yra stipresnės garantijos auginant neįgalų vaiką.
Tuo tarpu Lietuvoje auginti neįgalų vaiką tebėra pakankamai sudėtinga. Tai esą yra pagrindinės priežastys, kodėl šeimos nesiryžta įsivaikinti.
Absoliučiai visi užsieniečių įvaikinti vaikai turėjo specialiųjų poreikių, bet nebūtinai sveikatos problemų - vyresni nei 8 metų arba didelės brolių, seserų grupės.
Dažniausiai kitataučių įvaikinami vaikai išvyksta į Italiją, Švediją, Ameriką ir Ispaniją. Iš šių šalių išskiriama Italija, kur italai įsivaikina grupę seserų ar brolių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pabrėžė, kad siekiant, jog kuo mažiau mažylių išvažiuotų svetur, o lietuviai ryžtųsi įsivaikinti vaikus, įgyvendinamos socialinės programos, globos įstaigų pertvarka.
Tiesa, ministrė nemanė, kad paskutiniaisiais metai į užsienį išvyksta daugiau vaikų.
„Bet, aišku, mes įvertiname ir tą mūsų socialinę ekonominę situaciją, ir galbūt ne kiekviena šeima ryžtasi paimti vaikutį su negalia, nes jam reikia specialios priežiūros, investicijų.
Todėl labai sunku vertinti, bet tendencijos, kad Lietuvoje vaikučius įsivaikina, jau yra po truputėlį augančios“, - sakė A. Pabedinskienė.
Šių metų balandžio 1 d. duomenimis, siūlomi įvaikinti 429 galimi įvaikinti vaikai. Lietuvos Respublikos piliečių sutuoktinių poros ir 3 nesusituokę asmenys įvaikino 20 be tėvų globos likusių vaikų.
Įvaikinta 10 mergaičių ir 10 berniukų. 15 įvaikintų vaikų - iki 3 metų ir 5 vaikai - nuo 4 iki 6 metų amžiaus.
Dar 6 vaikus įvaikino jo mamos sutuoktinis. Įvaikinti 2 vaikai - 4-6 metų, 1 vaikas - 7-9 metų, 2 vaikai - 10-14 metų ir 1 vaikas - 15-17 metų amžiaus.
12 Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, ir užsieniečių šeimų įvaikino 19 be tėvų globos likusių vaikų. 7 šeimos įvaikino po 1 vaiką, 3 šeimos - po 2 vaikus ir 2 šeimos - po 3 vaikus.
2014 m. balandžio 1 d. tarnybos tvarkomoje apskaitoje buvo 58 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys.
Iš jų 15 šeimų (asmenų) globoja norimus įvaikinti vaikus arba sutiko įvaikinti pasiūlytus vaikus, 4 šeimos (asmenys) jau pateikė dokumentus teismui dėl įvaikinimo, 7 šeimos (asmenys) turi kliūčių, trukdančių įvaikinti (tvarkomas vaiko teisinis statusas arba sustabdyta įvaikinimo procedūra), 3 šeimoms (asmenims) pateikti vaikų pasiūlymai ir 29 šeimos (asmenys) laukia vaikų pasiūlymų.
Šių metų balandžio 1 d. duomenimis, apskaitoje buvo 54 šeimos. Iš jų 5 Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, gyvenančios užsienyje, 1 mišri šeima (Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečių sutuoktinių pora), gyvenanti Lietuvoje.
Apie globą primins kaspinu papuošta dėžė
Startavusi socialinė-informacinė akcija „Vaiko globa - neįkainojama dovana“ siekia skleisti teisingą informaciją apie vaikų globą, taip pat griauti įvairius su ja susijusius mitus ir užtikrinti vaiko teisę augti šeimos aplinkoje.
Akcijos metu originalus informacinis stendas „Globa-dovana“- simbolinė kaspinu papuošta dėžė, primenanti išpakuojamą dovaną, keliaus po įvairių Lietuvos miestų, miestelių šventes, bendruomenių susibūrimus, didžiuosius prekybos centrus.
Vaiko globa šeimoje - vienas iš būdų suteikti šeimos aplinką vaikams, negalintiems gyventi su tėvais.
Šiuo metu globa nustatyta 10 146 vaikams, tai sudaro 1,9 proc. visų šalyje gyvenančių vaikų. Beveik 6 tūkst. iš jų yra globojami šeimose.
Norėdama pakeisti esamą situaciją, informuoti žmones ir leisti jiems geriau susipažinti su procesu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, įgyvendindama Vaiko gerovės 2013-2018 m. programą, pradėjo vykdyti Globos skatinimo šeimoje komunikacinę strategiją, kuria siekiama skatinti vaiko globą šeimoje ir įvaikinimą.
Pagal ją nuo 2008 m. parengta daugiau kaip 600 globėjų ir per 300 įtėvių šeimų.
2013 m. pagal šią programą įvadinius mokymus lankė 351 asmuo/236 šeimos, norinčios globoti vaiką, o asmenų, norinčių tapti globėjais (rūpintojais) buvo 15 daugiau nei 2012 metais.
