Gyvenimo tarp dviejų sostinių V.Baumila neatsisako. Jis su muzikiniu teatru gastroliuoja po visą Angliją. Tačiau savo šalyje atlikėjas irgi spėjo susikurti karjerą – jis kviečiamas ne tik koncertuoti, bet ir vaidinti. Vaidas debiutavo šiemet pasirodžiusiame lietuviškame filme „Valentinas už 2rų“. Pažvelgus į nuolat besišypsantį atlikėją susidaro įspūdis, kad jam viskas einasi tarsi iš pypkės. O kaip yra iš tikrųjų? Už ką vaikystėje jis gaudavo per galvą nuo vyresnio brolio Donato? Kokios moterys jam patinka?
– Ilgesniam laikui apsistoti Lietuvoje nusprendėte dėl meilės, karjeros ar pabodo Anglija?
– Buvau įsimylėjęs, tačiau mergina dingo.
– Kur gražesnės moterys – Londone ar Vilniuje?
– Dauguma bričių nepalieka man gero įspūdžio. Jos pernelyg lygios su vyrais. Aš – už lygybę, nesu šovinistas. Bet kai moteris stengiasi elgtis kaip vyras – gerti alų, raugėti, kramtyti nagus – man nepatinka. Rytą po savaitgalio man tekdavo matyti, kaip britės išsidrėbusios nakvodavo ant laiptų. Lyg ir padorios merginos, aukštakulniai šalia padėti. Žemyninėje Europoje moterys turi daugiau savigarbos.
– Kokios moterys jums labiausiai patinka?
– Man svarbu, kad mergina turėtų gerą humoro jausmą. Man atrodo, kad nuo to viskas ir prasideda. Kartą prie bokalo alaus kalbėjome su Londone gyvenančiu ir kuriančiu režisieriumi Tadu Vidmantu ir nusprendėme, kad žavi ta moteris, kuri geba tave prajuokinti arba nustebinti.
Kai žiūri į moterį, vis tiek bandai įsivaizduoti ateitį su ja. Jei matai, kad būdamas 70-ies galėsi sėdėti su ja ant sofos, žiūrėti kvailą komediją ir žvengti kartu, tai – tavo moteris.
– Filme „Valentinas už 2rų“ su aktore Karina Stungyte filmavotės sekso scenose. Tai jums buvo iššūkis?
– Scenoje vaidinti pusnuogiam intymią situaciją man jau teko su Ona Kolobovaite, kai buvau 21-erių. Suvokiu, kad tai – tik vaidyba.
– Tai moters krūtis lietėte mechaniškai?
– Man patinka moters kūnas, o kolegė K.Stungytė – graži moteris. Be abejo, negali būti mechanikos, turi žmonės vienas kitam patikti. Mes su Karina jautėme simpatiją ir mums buvo lengva vaidinti tą sceną. Gulėdami lovoje pusnuogiai mes juokaudavome.
– Ar tokios intymios akimirkos gali paskatinti užmegzti tolesnius santykius?
– Nelygu, ką darai užkulisiuose. Žinoma, darbas suartina. Dar sunkiau, jei tavęs kas nors laukia namie, o tu leidi laiką su žavia moterimi.
– Daug dėmesio skiriate savo išvaizdai.
– Neslėpsiu, mano savimeilė dažnai paglostoma. Man patinka moterų ir prodiuserių dėmesys.
– Kiek jus pakeitė veido operacijos?
– Jos suteikė daugiau pasitikėjimo. Ketverius metus nešiojau dantų kabes tikėdamasis, kad jos viską sutvarkys. Tačiau chirurgas liepė gultis ant operacinio stalo. Man buvo atlikta žandikaulio operacija. Ilgai sveikau. Užtat dabar galiu šypsotis – to negalėjau daryti 24 metus.
– Jūsų motina Nijolė sakė, kad jums reikėtų moters, kuri suprastų jus kaip menininką ir leistų tobulėti.
– Neieškau moters, kuri prie manęs prisitaikytų. Abu žmonės turi derintis vienas prie kito. Kai myliu, galiu taikytis ir galiu aukotis.
– Jūsų artimieji tvirtina, kad esate kategoriškas.
– Ir dar karštakošis. Bet bandau keistis. Su manimi sunku ginčytis dėl muzikos, karjeros, šeimos reikalų. Bet galiu mesti akmenį ir į brolio Donato daržą – jis, pagal Zodiaką Liūtas, yra toks pat kategoriškas kaip ir aš, Avinas. Labai mėgstu ginčytis ir žinau, kad turiu šią problemą. Kartais apsimetu, kad daug žinau apie ką nors.
– Donatas išdavė, kad turite įprotį sukti plaukus aplink pirštą. Dar jo neatsikratėte?
– Kartais pagaunu save sukantį plaukus viešojoje vietoje. Mane visada viliojo plaukai. Pamenu, kai važiuodavome automobiliu, mamai visuomet sukdavau plaukus, o ji nusipurtydavo ir liepdavo liautis.
– Tai dabar merginoms plaukus sukate?
– Vos susipažinęs nepradedu. Pamanytų, kas aš per keistuolis. Bet iš tikrųjų esu keistas – dažnai priėjęs prie moters mėgstu paliesti jos plaukus, užuosti jos kvapą ir paklausti, kokie tai kvepalai.
– Jūsų brolis Donatas vyresnis puspenktų metų. Vaikystėje buvote draugai ar buvote mažasis prielipa?
– Buvau prielipa, stengdavausi įsisukti į brolio draugų kompaniją. Man visada patiko bendrauti su vyresniais. Vaikystėje norėjau būti dėmesio centre, tai ir iš brolio norėjau atimti draugus. Darbus mes dalindavomės – jei aš skutu bulves, brolis siurbia kilimus. Nors, pamenu, darydavau namų ruošos darbus už jį. Turbūt todėl dabar mėgstu plauti indus rankomis ir indaplove nesinaudoju.
– Nuoskaudų dėl to nejaučiate?
– Vienintelis dalykas, kurį prisimenu su nuoskauda, – mūsų abiejų kompiuteris būdavo ne darbo ar tėvų, o jo kambaryje. Broliui esą kompiuterio labiau reikėjo darbui, o ne žaidimams kaip man. Aš turėdavau belstis į jo duris, ant kurių kabėjo užrašas „Įeiti draudžiama“. Pamenu, gaudavau per galvą nuo brolio, jei jis išsiaiškindavo, kad buvau jo kambaryje be jo žinios.
– Būdamas vos dvejų metų jau dainavote dainą „Du gaideliai“.
– Mano senelis iš Kauno garsėjo giros gamyba. Kartą per Kalėdas pas senelius prisigėriau tos giros ir pradėjau dainuoti „Mažam kambarėly“. Tai buvo mėgstamiausia mano, tuomet keturmečio, daina. Ir kai mano giminaičiai tą vakarą vis bandydavo prisijungti prie manęs, aš vis pradėdavau iš naujo, nes norėjau dainuoti vienas.
– Kuo svajojote būti užaugęs?
– Apie muzikinę karjerą tikrai negalvojau. Man patiko dainuoti chore, dalyvauti muzikiniuose projektuose, bet aš buvau sportininkas. Lankiau futbolo, krepšinio ir karatė treniruotes. Sustojau ties krepšiniu.
– Bandėte stoti į Teatro ir muzikos akademiją, bet nepavyko.
– Mane užvaldė įvairios emocijos. Susierzinau, nes buvau įvardytas kaip „veidas iš televizijos“, nes ką tik buvau dalyvavęs projekte „Dangus“. Tada prie manęs priėjo šviesaus atminimo Vytautas Kernagis ir pasakė, kad manęs nepriims, nes aš buvau televizijoje, o į tokius čia skeptiškai žiūrima.
Tad iškart atsirado planas B – įstojau į Vilniaus kolegiją mokytis menų. Rinkdamasis pasikliauju širdimi. Ji nulemia. Racionalumas ne visada veda teisingu keliu.
Pavyzdžiui, 8 mėnesius praleisti kruiziniame laive nusprendžiau dėl patirties.
Žinojau, kad dainuosiu šešiuose skirtinguose pastatymuose, žavėjo milžiniškas laivo dydis, scena su liftais ir dekoracijomis. Žinoma, ir atlyginimas buvo neblogas.
Tačiau dabar dainuoju operetėje, kuri nėra populiari, be to, man tai nėra naudinga finansiškai – reikia keliauti pirmyn atgal. Bet tai darau dėl to, kad patinka, kaupiu patirtį, kurios gal prireiks ateityje.
– Per aštuonis mėnesius laive gali bet kas nutikti. Beveik jau galima vaikų susilaukti.
– Save įsivaizdavau viengungį iki trisdešimties metų. Maniau, kad laive sutiksiu daug gražių merginų. Nė savaitė nepraėjo, ir aš pradėjau puoselėti santykius su viena trupės nare brite, vardu Amy. Kartu praleidome beveik metus.
Iškėlę koją iš to pasaulio bandėme toliau draugauti, bet nepavyko, nes Amy pasirinko darbą kruiziniuose laivuose. Laive pripranti prie lengvo ir neįpareigojančio gyvenimo, gero maisto. Nežinau, ar man dar teks kur nors taip skaniai maitintis. Ir viskas nemokamai. Puikus atlyginimas, apkeliavome net mažiausias Viduržemio jūros salas. Toks gyvenimas tikrai žavi. Svarbiausia išlaikyti racionalų protą, kad tai baigsis. 8 mėnesiai – per ilgas laiko tarpas be šeimos ir draugų.
– Esate sakęs, kad iš Lietuvoje mokamų honorarų vargu ar pragyventumėte.
– Nežinau, kada tai sakiau, bet bėgant metams mano nuomonė keičiasi. Tuo labiau kad stengiuosi save išreikšti ne tik muzikoje, bet ir kaip aktorius.
– Ar honorarai pakilo, ar jūsų poreikiai pasikeitė?
– Honorarai kyla katu su meistriškumu, kurį įgyju. Bet mielai atsisakyčiau milžiniškų honorarų dėl širdžiai mielo darbo. Esu jautrios sielos žmogus. Jei reikės, pinigų atsiras.
Parengė Vykintė BUDRYTĖ
„Lietuvos ryto“ televizijos laidą „Kitoks pokalbis“ žiūrėkite penktadieniais 19.50 val., o kartojimą – pirmadieniais 9 val. ryto. Laidą jums patogiu metu galite pasižiūrėti internete tv.lrytas.lt
