Viengungis aktorius G.Savickas norėtų išmaniosios moters

Vieną dieną aktoriui Giedriui Savickui (34 m.) norisi šeimos, kitą – vienam išplaukti jachta aplink pasaulį. „Galiu išeiti parnešti kūčiukų, o grįžti su Velykų kiaušiniais“, – su ironija apie savo nepastovumą sakė aktorius. Moteriai šalia jo sunku.

Prieš keletą metų spjovęs į televiziją aktorius G.Savickas neseniai vėl į ją grįžo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Prieš keletą metų spjovęs į televiziją aktorius G.Savickas neseniai vėl į ją grįžo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2014-05-18 11:51, atnaujinta 2018-02-13 19:51

Galbūt todėl žinomo vyro širdis šiuo metu yra laisva. Bet G.Savickas tiki meile: „Noriu nualpti iš meilės. Esu patyręs, kad ir nelaiminga meilė yra be galo gražus dalykas“, – kalbėjo aktorius.

Atvirai, linksmai ir kartu jautriai G.Savickas apie savo gyvenimą pasakojo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kitoks pokalbis“. Jos vedėja Aušra Kilkuvienė dažnai negalėjo sulaikyti juoko.

„Aš tikrai esu už šeimą ir jos labai noriu, bet mane įkvėpė kiek žiauroka istorija. Vienas toks buriuotojas prancūzas dalyvavo pirmose varžybose aplink pasaulį. Jis jau buvo visai prie kranto, kai pamatė mojuojančias žmoną ir dukrą, tada apsisuko ir išplaukė dar metams. Jis tiesiog suprato, kad dar nenori lipti į krantą“, – sakė aktorius, neseniai gavęs pažymėjimą, leidžiantį buriuoti.

– Kelionių troškimas – bandymas bėgti nuo buities rūpesčių?

– Gal greičiau tai yra noras audros, pasiūbavimo, nes eiti lengvu širdies ritmu kartais nusibosta.

– Esate kupinas priešingybių.

– Iš tiesų kartais norėčiau gyventi mažoje trobelėje Islandijoje, o kartais Niujorke. Ką šiandien šneku, rytoj gali viskas pasikeisti.

– Manote, kad pavyks kaip nors suderinti keliones ir šeimą?

– Šeima irgi yra kelionė. Jau įsivaizduoju, kaip su vaiku galima pakeliauti – tapti žolininkais ir pakeliauti po mišką, jį pažinti. Taip pat galėčiau duoti tai, ko nesu gavęs iš tėčio.

– Esate susiplanavęs, kaip auginsite savo vaiką?

– Norėčiau, kad jis puikiai pažintų aplinką. Kartais mes šnekame apie karus, naftą, Beyonce, o kai paklausi šalia sėdinčio, kas tai per medis, jis atsako nežinąs, nes jam to nereikia. Jau esu prisigalvojęs visokių žaidimų, kaip atpažinti paukščius. Ir tai yra nemokama. Aš paskui savo vaikus eisiu iš paskos.

Šeima yra didžiausia jėga. Rūta Meilutytė yra nuostabi sportininkė, kuri daug pasiekė. Tačiau jos tėtis penktą valandą ryto jai spaudė sultis, močiutė blynus kepė.

– Turite gražių svajonių apie šeimą, tačiau kol kas ši gyvenimo sritis jums nesiklosto.

– Neturiu atsakymo, kodėl. Tiesiog nesulimpa, ir viskas.

– Galbūt dėl to, kad nė vienai moteriai nepasipiršote?

– Taip pat gali būti dėl to, kad man nepasipiršo. Galima visai nesipiršti ir pragyventi iki 70 metų kartu.

– Seriale „Moterys meluoja geriau“ vaidinote naivų vaikiną Kovaldą, kuris buvo įsivėlęs į meilės trikampius. Ar gyvenime jums taip galėtų nutikti?

– Nežinau, gal įsivelsiu į meilės rombą ar šešiakampį. Bet gyvenu vadovaudamasis tinkamomis vertybėmis ir manau, kad reikia stengtis kitiems suteikti kuo mažiau skausmo.

– Jums reikia tokios moters, kuri jums gyvenime sukeltų audrą?

– Nežinau, kokios man reikia. Jei turėčiau atsakymą, tokią ir susirasčiau. Reikia spręsti uždavinį, klysti, pasitelkti lygtis.

– Kokia moteris jus sužavėtų?

– Aišku, pirmas vaizdas yra svarbus. Tada – išmintis. Bet susipažinus artimiau gali ir išmintis nublankti.

Negali žinoti, ko tau gali reikėti. Pavyzdžiui, kaip Murza (žinomas Lietuvos nacionalistas šiaulietis Mindaugas Gervaldas) vedė rusę (Zlatą Rapovą).

Visą gyvenimą gali bėgti nuo to, o paaiškėja, kad būtent to tau ir reikia.

– Kokias savo savybes norėtumėte patobulinti?

– Pilna tokių. Kiek save apgaudinėji, kad nuo rytojaus susiimsi, tačiau atsikėlęs supranti esąs savęs apgautas. Kita vertus, iš tingėjimo atsiranda daug nuostabių dalykų, nes tiesiog prisiverti juos padaryti. Tada atsiranda kūryba save raginant, kad ko nors reikia griebtis.

Bet ir tingint turi būti geras ritmas. Juk kitaip gali susigadinti širdį, o juk reikia saugoti save.

– Kodėl aplinkiniams galėtų būti sunku su jumis?

– Galbūt dėl to, kad rytą noriu vieno, o vakare jau kito. Gal čia toks gyvenamasis laikas – vakare ketvirtosios kartos „iPhone“, o rytą jau penktosios. Todėl bijau, kad taip nebūtų ir dėl moterų. Pavyzdžiui, rytą turėsiu išmaniąją moterį, o vakare – paprastą, tik su gyvatėle.

– Koks esate pašnekovas – labiau klausantis ar plepantis?

– Nesu aš geras klausytojas, nes esu nekantrus. Kartais net klausimo neišgirstu. Iš pradžių pasirodau labai plepus, o po to nurimstu.

Tai priklauso nuo žmogaus. Yra tokių, kurių gali ilgiau paklausyti, bet yra pašnekovų, kaip sakė garsusis rusų prozininkas Antonas Čechovas, nuobodesnių už dykumą.

– Prieš keletą metų atsisakėte darbų televizijoje pareiškęs – kuo mažiau pinigų, tuo geriau. Kodėl taip manote?

– Aš dabar vėl televizijoje, nes manau – kuo daugiau pinigų, tuo geriau. Štai kaip viskas keičiasi. Tada buvau pavargęs ir supratau, kad neverta tiesiog kalti pinigų, nes daug mažiau gauni negu atiduodi. Kita vertus, turėdamas pinigų gali save patikrinti.

Gal tik pasistatęs didelį namą suprasčiau, ar man jo reikia. O klysti yra nuostabus dalykas. Nors kartais ir labai skauda.

– Nebijote klysti?

– Ne, kartais reikia audrų, reikia klysti. Kartais pats prisiprašai kirčio. Jų per gyvenimą esu gavęs daug. Esu tikintis, ir tai yra mano pagrindas. Jei nueisiu nuo jo, bus palaida bala.

– Turite devyneriais metais vyresnį brolį. Ar su juo pasikalbate apie moteris?

– Taip, jis mano skonį ugdė. Jis klausydavosi geros muzikos, skaitydavo gerą literatūrą – „Aukso veršis“, „12 kėdžių“, šias knygas jis perskaitė po 30 kartų. O dėl moterų? Man labai patiko vienas brolio eksperimentas. Jis patikrindavo moterį parodydamas filmą „Skrydis virš gegutės lizdo“. Jei jai nepatikdavo, tarp jų nieko negalėdavo būti, nes esą juodu labai skirtingi.

– Gal jūs irgi perėmėte šį patikrinimo būdą?

– Na, aš filmo nerodau, bet sprendžiu iš pokalbio, iš dar ko nors.

– Kokiais klausimais į brolį kreipiatės?

– Kai reikia pripūsti padangą, aš jam paskambinu paklausti, kiek atmosferų turi joje būti. Jeigu kas nors pradeda krebždėti automobilyje, jis man pasako, kad, pavyzdžiui, granata. Jis visada mane pamoko, kaip įkalti, kaip padažyti. Jeigu mes einame ant ledo žvejoti, jis visada bus tas, kuris neš daugiau.

– Jūsų aštuntojo gimtadienio išvakarėse mirė tėtis. Kaip ši tragedija pakeitė gyvenimą?

– Man buvo per mažai metų, kad ką nors pakeistų, nes tada nelabai susigaudžiau. Tik po mėnesio supratau, kad jo jau nebėra.

Pamenu, sėdėjau prieš laikrodį su švytuokle ir iš jo tiksėjimo supratau, kad jo niekada nebebus.

– Turbūt po to abu su broliu greičiau suaugote?

– Mano tėtis tuo laiku turėjo savo kelionių biurą, daug keliavo po Vakarus, mums atveždavo lauktuvių. Tą rytą, kai tėtis mirė, aš brolio paklausiau, kas dabar važiuos į užsienį? Jam buvo jau aštuoniolika ir būtent jis tai prižadėjo padaryti. Sako: aš tave išvešiu. Brolis tarsi perėmė tėčio vaidmenį. Mamai buvo sunku, nes tėtis jokio turto nepaliko. Brolis iki šiol man vis dar yra tėtis.

– Sakėte, kad aktoriaus karjerą pradėjote būdamas trejų ir tada jau persirgote žvaigždžių liga.

– Taip, aš 23 metus praleidau stovykloje prie jūros. Ten vaidinau. Mes kūrėme akrobatines miniatiūras. Turėjome didelį pasisekimą, net važiavome gastrolių į kitą stovyklą. Ji yra ir pati gražiausia, ir pati skaudžiausia mano prisiminimų vieta.

– Kodėl skaudžiausia?

– Juk gražūs dalykai yra skaudūs. Aš ten dabar kartais nuvažiuoju ir man skaudu, net šiurpas eina, lyg kažkas odą drasko. Pamatau tuos langus, per kuriuos lipdavome pas merginas. Dauguma geriausių draugų yra likę iš ten. Stovykloje aš paragavau visko – nuo keiksmažodžių iki „Starkos“ su obuolių sultimis. Ir užuosti moterį man ten pavyko.

– Aktorystė jums yra profesija ar labiau gyvenimo būdas?

– Kad būsiu aktorius, kažkas nusprendė už mane. Nežinau, ar tai padarė žmogus, ar kažkas iš aukščiau, bet žinojau, kad eisiu šiuo keliu, tai visi žinojo. Man tai yra darbas. Bet kadangi jis užima daug laiko, tai dalis mano gyvenimo. Ten tikrai mažai kada pabūni savimi. Nebent per pertraukas. Aš mėgstu tą kitą gyvenimą, ne teatre. Ten daugiau pagyvendamas, manau, geriau suprasiu teatrą. Ir teatras man leidžia suprasti gyvenimą.

Reikia patirti tokių dalykų, kuriuos galėtum teatre perteikti. Todėl norisi pajusti tikrąją vienatvę.

– Kas sunkiau jums scenoje – verkti ar vaidinti erotinę sceną?

– Vaidinant kartais suima juokas, tada yra lengviausia apsiverkti. Negaliu pasakyti, kad yra lengva verkti. Be to, būna sunkių ir erotinių scenų.

Parengė Vykintė BUDRYTĖ

„Lietuvos ryto“ televizijos laidą „Kitoks pokalbis“ žiūrėkite penktadieniais 19.50 val., o kartojimą – pirmadieniais 9 val. ryto. Laidą jums patogiu metu galite pasižiūrėti internete tv.lrytas.lt

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.