D.Banionio artimieji buvo pripratę prie to, kad aktorių iki šiol lanko gerbėjai. Viena vaikystės laikų draugė - Felicija - atvykdavo pas jį net iš Amerikos. Būdama šešiolikos mergina buvo įsimylėjusi Donatą.
„Jie kiek padraugavo, bet viskas nutrūko. Felicijos tėvas buvo kino teatro savininkas. Karo metais jis su šeima pasitraukė į Ameriką. Daugiau apie ją nieko negirdėjome, tik neseniai Felicija apsilankė Lietuvoje ir per giminaičius susirado mus“, – apie ištikimą D.Banionio gerbėją pasakojo jo sūnus Raimundas.
Bet apie tėvo gerbėją iš Baltarusijos O.Riabikovą R.Banionis kalbėjo ne taip pakiliai. Kaip daugelis gerbėjų, moteris atvyko pas D.Banionį autografo. Juodu pabendravo. Moteris pernakvojo vieną, kitą kartą. Ėmė lankytis vis dažniau.
„Matydavome ją, bet ji kažkaip keistai elgdavosi – slapstėsi nuo mūsų. Amerikos lietuvė Felicija nesislapstė – ateidavo išgerti arbatos, pasikalbėti“, – skirtumus įžvelgė R.Banionis, jautęs, kad O.Riabikovos kėslai nėra tokie tyri.
Nuojauta pasitvirtino – pernai rudenį O.Riabikova nuvyko į Maskvą ir pasisakė televizijos laidoje apie pamirštas ir neva niekam, net artimiesiems, nereikalingas sovietinio kino žvaigždes. Tarp jų buvo minimas ir Rusijoje mėgstamas aktorius D.Banionis.
„Ji papasakojo, kad globoja mano tėvą: nueina į parduotuvę, apiperka. Tarsi mes nebūtume vaikščioję į parduotuvę“, – laidą prisiminė R.Banionis. Pasak jo, tai buvo ne laida, o propaganda, kad lietuviai gerai gyveno Sovietų Sąjungos laikais, o dabar gyvena blogai.
Tačiau neseniai R.Banionį pritrenkė kitas O.Riabikovos žingsnis. „Tikrai negraži istorija“, - piktinosi aktoriaus sūnus. Ką šįkart iškrėtė D.Banionio gerbėja?
Apie tai skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto" priede „Gyvenimo būdas“.
