Linksmuolė Britė drabužių dizainerės namuose atsirado po to, kai studijuoti iš Kauno į Vilnių išvykusi jaunesnioji A.Bunikienės duktė Martyna išsivežė savo numylėtinę Jorkšyro terjerų veislės kalytę Terą, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „Gyvenimo būdas".
„Nuo pat mažens mano namuose buvo laikomi šunys. Esu auginusi Kaukazo aviganį, amerikietišką spanielį, niufaundlendą, ne vieną Jorkšyro terjerą.
Kai Martyna išsivežė kelerius metus laikytą Terą, likau be augintinio. Tai jau ne mano gyvenimo būdui. Tuoj pat suskubau ieškoti naujo keturkojo draugo“, – pasakojo dizainerė.
Pirmoji į galvą šovusi mintis buvo įsigyti vilkšunį, tačiau pakalbėjusi su keliais šunų augintojais A.Bunikienė jos atsisakė.
Ligi šiol ji jaučiasi dėkinga Didžiojoje Britanijoje gyvenančiai bičiulei Gedvilei, patarusiai rinktis melsvakailį prancūzų buldogą.
Šios veislės šunys labai prisiriša prie šeimininkų, yra protingi, atsidavę, linksmi, žaismingi, nerodo agresijos.
Po dviejų savaičių drabužių kūrėja į namus grįžo su vos dviejų mėnesių kalyte, kurią pavadino Brite.
Šuo į šį vardą iškart džiaugsmingai sureagavo, todėl taip A.Bunikienė augintinį vadina iki šiol.
„Kai Britę pamačiau pirmąkart, ji man pasirodė tiesiog mielas ir gražus šunelis. Praėjus maždaug savaitei mes viena prie kitos taip prisirišome, kad tapome neišskiriamos bičiulės.
Tiesiog kaip lietuviškoje patarlėje: tokia tokiai tiko, viena kitai patiko“, – šmaikštavo A.Bunikienė.
Kai rytais kaunietė terasoje gurkšnoja kavą, Britė lyg tikra aristokratė patogiai įsitaiso šalia ant kėdės ir įdėmiai stebi šeimininkę.
Judri ir linksma kalytė turi ir kitokių kilmingo keturkojo bruožų. Ji nėra sudraskiusi dizainerės ar jos svečių batų, drabužių ir kitų daiktų, negadina baldų ir sienų.
Tačiau potraukį prie gėlių, kaip juokavo A.Bunikienė, šuo tikriausiai bus perėmęs iš pačios šeimininkės.
Dizainerė prie namų turi užveisusi didelį sodą, kuriame žydi daugybė gėlių. Išbėgusi į kiemą Britė skuba į sodą ir dažnai grįžta su nukąstu gėlės žiedu. Ne kartą šuo yra partempęs ir ką tik A.Bunikienės pasodintų gėlių kerą.
„Kad ir kokią išdaigą šuo iškrėstų, niekada ant jo neširstu ir nešaukiu, o ramiai klausiu: „Brite, ar taip gražu, ar galima taip daryti?“
Ji pažiūri į mane tokiomis didelėmis kaltomis akimis ir iš karto ima glaustytis. Argi įmanoma ant tokio gyvūno pykti, jį bausti ar kelti balsą?“ – šypsodamasi klausė A.Bunikienė.
Šypsotis ir net garsiai kvatotis Britė A.Bunikienę priverčia labai dažnai.
Ypač daug gerų emocijų Britė sukelia tuomet, kai su kamuoliuku ar kitokiu savo žaislu dūksta kambaryje arba lauke, rodo triukus ant kilimėlio, ant kurio terasoje A.Bunikienė atlieka jogos ir kitokius mankštos pratimus.
Britė rąžosi, vartosi ar tupinėja – lyg drauge su šeimininke sportuotų.
Ji taip pat mėgsta pagriebti kaunietės svarelius ir smagiai juos ridenti aplink dizainerę.
Kalytę kaunietė šeria specialiu augantiems šunims skirtu ėdalu, tačiau palepina ir kitokiais skanėstais. Ji ypač mėgsta kaulus, tačiau neatsispiria progai suėsti ir tai, ką gauna iš šeimininkės rankų.
„Britė pasitiki išlavintu šeimininkės skoniu, todėl iš jos rankų ėda viską, ką gauna. O tai, ką valgau aš, ji ėda su didžiausiu malonumu.
Tai gali būti nebūtinai mėsa, bet ir ridikėliai, mandarinai, sūris. Tokių gardėsių ji gauna tik po mažą gabalėlį, tačiau už tai jaučiasi labai dėkinga, laižo man rankas, glaustosi“, – sakė A.Bunikienė.
Įsigyti prancūzų buldogų veislės šunį kaunietė pataria tiems, kurie yra alergiški šuns plaukams, nes šie keturkojai nesišeria. Juos gali laikyti tie, kurie turi mažų vaikų, nes šunys puikiai sutaria su jais. Be to, prancūzų buldogai yra protingi, klauso šeimininkų komandų, dažniausiai prisiriša prie vieno žmogaus.
