Nori greičiau išsiparduoti
Pandėlio gyventoja 79 metų Eugenija Brinklienė į savo buvusios marčios Ingos Damašauskienės namų kiemą neseniai suko su televizijos laidos „24 valandos“ žurnaliste ir operatoriumi. Pensininkė į kameras rėkė, kad nori tuojau pat išsivežti kilimą, dulkių siurblį, vaikų kompiuterį ir keturratį, senus rąstus, grūdų malūną, anūko lovą ir aibę kitų smulkmenų.
E.Brinklienė ilgą laišką apie tariamus buvusios marčios Ingos negerumus atsiuntė ir į „Panevėžio ryto“ redakciją. Pensininkė troško viešumos tikėdamasi, kad toks būdas padės atkurti teisingumą ir apsaugos ją nuo tolesnių negandų.
„Padėkite atgauti daiktus, noriu kuo greičiau viską išsiparduoti ir kraustytis į Panevėžį, šituose namuose bijau gyventi, pasamdyti žulikai mane gali užmušti“, – per pokalbį telefonu rypavo E.Brinklienė.
Sūnaus šeima plušo tėvų ūkyje
E.Brinklienės mūrinukas stovi Pandėlio pakraštyje. Jį pensininkė nusipirko vos prieš 2 metus. Iš kaimo į miestelį E.Brinklienė atsikraustė po sutuoktinio mirties.
Iki tol su vyru Bronislovu, netekėjusia dukra ir sūnaus šeima, auginusia 3 vaikus, ji gyveno visai šalia Pandėlio esančiame Gineišių kaime. Visi kartu 10 metų ūkininkavo: augino gyvulius, dirbo savas žemes.
Gineišiai – E.Brinklienei ne gimtinė, o vyro tėviškė, į kurią jiedu persikėlė iš Panevėžio jau būdami pusamžiai. Vyras iki pensijos tebevažinėjo į darbą Panevėžyje, o E.Brinklienė, ilgus metus dirbusi tai vienos, tai kitos valgyklos vedėja, tapo ūkininke.
E.Brinklienė pabrėžia, kad ji išlaikė sūnaus šeimą: suteikė pastogę, kviesdavo prie bendro stalo valgyti, o senelis anūkams pirkdavo daug dovanų.
Paklausus, ar jaunieji Brinkliai už darbą jos ūkyje gavo algą, senoji trūkteli pečiais, sako, kartais už atliktus darbus sūnui duodavo pinigų, o marti jokių pajamų neturėjo. Kad moteris gimdė, augino vaikus ir kartu padėjo kiek galėdama ūkyje, prie rimtų darbų anyta nepriskyrė.
Pasikvietė ar pasisiūlė?
Nusistovėjęs gyvenimas virto aukštyn kojom, kai prieš 4 metus pasikorė E.Brinklienės sūnus.
Pensininkė neslėpė, kad sūnus turėjo rimtų sveikatos problemų, ne kartą buvo gydytas Rokiškio ligoninėje. Tų pačių medikų pagalbos kartais prireikia ir jos dukrai.
Dar prieš nelaimę marti buvo susipykusi su vyru, pasiėmusi visus 3 vaikus ir išvažiavusi į Panevėžį pas savo tėvus.
Po sutuoktinio laidotuvių jaunoji našlė liko kaip stovi, be namų ir be pajamų. Su vaikais ji pasiliko gyventi pas savo tėvus.
Kai mirė ir vyras, E.Brinklienė su neįgalia dukra ūkyje liko vienos.
„Marti ėmė prašyti, kad leisčiau gyventi kaime. Anūkai pas mus atostogaudavo, viską jiems pirkdavom. Pagalvojau, kad vaikai čia gimę augę, pripratę, gal ir geriau jiems būtų gyventi kaime“, – pasakojo E.Brinklienė.
Vėliau jaunoji moteris tvirtins, kad ne ji troško vėl įsikurti kaime, o buvusi anyta primygtinai kvietė parvykti į anūkų gimtinę, sakė nebeturinti jėgų dirbti ūkyje.
Kaip ten bebūtų, E.Brinklienė pasielgė kilniai: į savo namus įleido anūkus ir naują marčios šeimą. Marti jau buvo antrąkart ištekėjusi ir susilaukusi dar vieno vaiko.
Jos sutuoktinis metė darbą, prieš dvejus metus jiedu su 4 vaikais atsikraustė į Gineišius ir pradėjo ūkininkauti. Netrukus šeima pagausėjo dar vienu mažyliu.
Dovanas panoro atsiimti
Kai tik E.Brinklienė sutarė, kad marti grįš į ūkį, ji su dukra nusipirko namą Pandėlyje.
„Sakiau jai: kartu gyventi nenoriu, užleidžiu jums viską“, – kalbėjo pandėlietė.
Moteris kraustydamasi iš sodybos išsivežė visa, kas jai atrodė reikalinga, o kas liko, sakė atiduodanti marčios šeimai.
Dosnioji močiutė ir buvusi marti gražiai bendravo labai trumpai, tik iki to momento, kai paaiškėjo, kad našle tapusi jaunoji moteris ėmė tvarkyti turto paveldėjimo dokumentus.
Kadangi sutuoktiniai 10 metų plušo ūkyje ir turėjo 3 vaikus, našlei priklausė šiek tiek žemės, ūkio technikos bei keliolikos kvadratų kambarys name.
„Teisybė, kai ją kviečiausi čia gyventi, žadėjau viską padovanoti, jei bus geri, bet Inga norėjo per teismus įteisinti, kas anūkams priklauso“, – aiškino E.Brinklienė.
Anyta ir marti teismuose susitiko 5 kartus, kol galiausiai viskas buvo padalinta.
Nuo Brinklių ūkio marčiai buvo atrėžta 18 hektarų žemės ir 3 hektarai miško, šiame plote daugiavaikė šeima dabar ir ūkininkauja.
Savas žemes ir mišką E.Brin-klienė tuojau pat pardavė. Ji išpardavė ir didžiąją dalį turėtos žemės ūkio technikos.
Ištempė seifą be pinigų
Nustūmusi teismo popierius į šalį, E.Brinklienė rodo randą beveik ties smilkiniu, likusį po plėšikų išpuolio. Moteriai buvo sutrupinti abiejų plaštakų kaulai, sulaužyti rankų dilbiai ir kaukolė.
Į naujuosius E.Brinklienės namus buvo įsilaužta pernai birželį. Vagys įlindo pro vonios kambario langelį ir nusėlino į šeimininkės miegamąjį, kur stovėjo seifas.
Prieš ištempdami seifą jie pagaliu ir metaliniu strypu iki sąmonės netekimo mušė seną moterį. Laužtuvu per galvą gavo ir iš kito kambario atbėgusi dukra.
Policijos pareigūnai greit surado nusikaltėlius Kęstutį Martinaitį ir Žydrūną Švalkūną. Paskui jaunus pandėliečius tęsėsi ir kitų vagysčių šleifas. Abu jie jau nuteisti ir pasiųsti už grotų.
Teisme nusikaltėliai aiškino, kad girtaudami su draugais išgirdo pasakojimą apie E.Brinklienės turtus, todėl ir lindo į namą. Seife svajotų pinigų jie nerado, ten buvo tik įvairūs dokumentai, karoliai, degtinė, žiedai, laikrodžiai ir kitokia smulkmė.
Šimtą litų kyšt į rankinuką
E.Brinklienė nenori tikėti, kad pareigūnai teisingai ištyrė nusikaltimą. Moteris įsikalė į galvą, kad apiplėšimą organizavo jos buvusi marti. Esą galbūt jai reikėjo turto nuosavybės ar traktoriaus dokumentų.
Dėl to, kad bijo būti užpulta ir nužudyta, pensininkė ruošiasi parduoti namus Pandėlyje ir kraustytis į Panevėžį.
Prieš išsikraustydama būtinai trokšta iš buvusios marčios atsiimti sodyboje likusius anksčiau dovanotus daiktus.
Sodyboje – puiki tvarka
Prie tvarkingos, gėlėmis išpuoštos sodybos stabteli mokyklinis autobusiukas, iš jo iššokusi nedidukė mergaitė atsidaro vartus, bėga į kiemą ir džiugiai šaukia mamą. Vos šiai pasirodžius ima pasakoti dienos įspūdžius: su klase buvusi Rokiškio vaikų teatre, ten ir siūlinę lėlytę dovanų gavusi.
Nuo mamos vaikas puola prie kieme dirbančio paauglio brolio ir su juo dalijasi savo džiaugsmais.
Iš tolo labinamės, sakome, ko atvykome, ir prašome namų šeimininkę, E.Brinklienės marčią, iš savo pusės paaiškinti situaciją.
Didžiulio žydinčio kaštono šešėlyje stovėjusi šeimininkė eina artyn. Ant lieknos šviesiaplaukės moters veido, krūtinės ir rankų matyti baisūs nudegimų randai.
Ištarus anytos vardą jaunoji moteris net ima drebėti nuo streso, sako, per pastaruosius metus patyrusi tiek pažeminimų ir apkalbų, kad nebeturi sveikatos viso to ištverti.
Inga dar paaiškina, kad nudegimų žymes ant jos kūno paliko kūdikystėje užsiverstas verdančios sriubos puodas. Ilgas gydymas ir gausybė operacijų seniai praeity, kiek medikai pajėgė, tiek ją „sulopė“.
Dabar tenka kentėti dėl anytos šmeižtų.
Močiutės fantazijos kelia stresą
„Mes čia gyventi nesiprašėme, pati ji ėmė skambinėti ir kviestis į kaimą, sakė, nebeturi jėgų dirbti. Mes ne iš karto sutikom, vyras turėjo darbą, vaikai mieste ėjo į mokyklą. Tada ji ėmė vilioti pažadais viską mums dovanoti, kad tik atsikraustytume, kad anūkai būtų šalia. Dabar jaučiamės įkliuvę į spąstus. Miestą palikom, čia įsikūrėm, aš baigiau ūkininkų kursus, gavau pažymėjimą, visko ėmiausi rimtai, vyras irgi čia įsidarbino, o kai prasidėjo šmeižtų kampanija, nei kur dėtis. Su 5 vaikais ne taip lengva būtų vėl kažkur kraustytis“, – drebančiu balsu kalbėjo daugiavaikė mama.
Kad naujakuriai yra darbštūs ir rimtai ūkininkauja, matyti iš aplinkos. Didžiulis kiemas tvarkingas, nesimėto jokie rakandai, sūnūs yra įsirengę sporto aikštelę, prie pat namo įtaisyta smėlio dėžė mažyliams, šalia pūpso krūva spalvotų žaislų.
Netoliese esančioje pievoje ganosi jautukai ir pulkas avelių. Už ūkinių pastatų esantys daržai kruopščiai nuravėti.
Kai po užpuolimo E.Brinklienė policijai pateikė savą versiją, kad ją nugalabyti norėjo buvusi marti, pareigūnai jaunos šeimos namus apvertė aukštyn kojom, darė kratą, iš įvairiausių vietų ėmė pirštų atspaudus.
„Vaikams buvo didžiulis šokas, močiutė dar buvo ėmusi kalbėti, kad ir anūkas prie plėšimo prisidėjo. Neturiu žodžių nupasakoti, kaip vaikai išgyveno“, – sakė Inga.
Dar vieną stresą paaugliai patyrė, kai E.Brinklienė, lydima televizijos reporterių, bandė iš anūkų atimti lovą.
Ji šaukė, kad lovą pirko senelis, kaip ir kompiuterį bei keturrartį, tad turinti teisę visus tuos daiktus išsivežti.
Anūko klausimas: „Močiute, o kur aš miegosiu?“ senosios nesugėdino, bet prieš filmavimo kameras ji vis dėlto susinepatogino lovą imti.
„Viskas, mano kantrybė išseko, dėl šmeižto kreipsiuosi į teismą“, – jaunoji moteris sakė matanti vienintelę išeitį iš padėties.
