Bandymų aiškinti, kodėl vestuvių dieną jaunikis turėtų nešti nuotaką per tiltą, yra daugybė.
Vienas seniausių – iš praeities atėjęs slaviškas paprotys, simbolizuojantis nuotakos pagrobimą. Juk būtent upės ir upeliai skyrė pirmykščių genčių teritorijas.
Šiomis dienomis, kai nuotakų prievarta prie altoriaus tempti nereikia, nes jos turbūt net dažniau už vyrus teka sava valia, jaunosios nešimas tiltu grobikiškos prasmės netenka.
Jaunikis parodo stiprybę?
Gaji nuostata, jog nuotakos nešimas per tiltą – jaunikio jėgų išbandymas. Jeigu vyras į žmonas paėmė apvalių formų dručkę, ši versija galbūt ir įtikinama.
Stebint gausiam būriui giminaičių ir bičiulių toks jaunikis žūtbūt stengiasi įrodyti, kad jis ne koks lepšis, o tikras būsimos šeimos galva.
Tai kas, kad nuo kitą tilto galą pasiekusio vyro žliaugia prakaitas, nors marškinius gręžk.
Tačiau kokiomis jėgomis ir stiprybe prieš pačią bei aplinkinius pasipuikuos jaunikis, tiltu pernešęs dažnai ne daugiau kaip penkiasdešimt kilogramų sveriančią nuotaką?
Žmonas kilnoja dėl nuotraukų
Su aiškinančiais, jog šis senovinis ritualas rodo sąjungą arba perėjimą į kitą gyvenimo tarpsnį, nesutikti sunku. Tiltas daugeliui tautų buvo ir bus gyvenimo pokyčių bei dviejų krantų jungties simbolis.
Ši tradicija galbūt labai sena, tačiau tikrai ne lietuviška. Ką tik susituokę mūsų protėviai drauge ėjo aplink židinį. Taip pat buvo įprasta, kad į savo namus jaunikis išrinktąją perneša per slenkstį.
Dažnai vestuvių akimirkas įamžinantis kaunietis fotografas Andrius Nareika pastebėjo, jog nešančių nuotakas per ilgus tiltus jaunikių pastaruoju metu atsiranda vis mažiau.
„Reta jaunųjų pora stoja prie Nemuną, Nerį ar kitą platesnę upę juosiančio tilto. Kartais vestuvininkai jaunikio prašo, kad neštų nuotaką ant į Nemuno salą vedančio pėsčiųjų tilto. Priėjęs prie nedidelio tilto, dažnas jaunikis bent akimirkai pakelia nuotaką“, – tvirtino fotografas.
A.Nareikos teigimu, vieni jaunavedžiai tai daro tik dėl nuotraukų, kiti, kad būtų smagiau. Neretai paskui jaunikį seka pabroliai, tarp jų prasideda lenktynės, kuris iš jų greičiau atneš pamergę.
Tiki, jog tradicija išnyks
„Kiek esu girdėjusi, nuotakos nešimas per tiltą Lietuvoje atsirado sovietmečiu. Ją neva sugalvojo tuometinio Leningrado taksistai.
Lietuviai senovėje tokio papročio neturėjo. Vargu ar jis po kurio laiko išliks“, – kalbėjo vestuvių planuotoja Kristina Kaikarienė. Vis dar išvystanti, kaip jaunikiai savo mylimąsias neša Vytauto Didžiojo tiltu ir viadukais, o šios nuometais šluoja asfaltą, kaunietė ir šypsosi, ir gaili vestuvininkų.
K.Kaikarienė tikino, jog ji nė vieniems jaunavedžiams nėra siūliusi nuotakos nešti per tiltą. Jos manymu, yra kitų santuokos papročių, kurių verta laikytis ir perduoti iš kartos į kartą.
