Vokietijos Karlsrūhės muzikos universitete magistrantūros studijas baigianti pianistė G.Tatorytė neseniai koncertavo Vilniaus festivalio publikai.
Nacionalinės filharmonijos scenoje pianistė grojo su Lietuvos nacionaliniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno. Grytai buvo patikėta scenoje atlikti kompozitoriaus Gintaro Sodeikos premjerinį koncertą fortepijonui ir orkestrui.
Pianistei tokia garbė teko dėl gebėjimo su išskirtine menine išraiška atlikti šiuolaikinės muzikos kūrinius.
Gryta yra pelniusi daug apdovanojimų tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. 2012 metais Vokietijoje lietuvė kartu su Manheimo jaunimo simfoniniu orkestru išleido pirmąją kompaktinę plokštelę.
Tačiau iki palaimos, kai nuskambėjus paskutiniam akordui žiūrovai stovėdami garsiai ploja, muzikei teko patirti didelių išbandymų ir sukrėtimų – nuo širdį veriančio skausmo iki kankinamos vienatvės.
Grytos talentas atsiskleidė anksti. Garsi pianistė Mūza Rubackytė po meistriškumo pamokų apie jaunąją atlikėją yra pasakiusi: „Mergaitė turi didelį apetitą gyventi su muzika.“
Tarptautinio muzikų bendruomenės susidomėjimo M.K.Čiurlionio menų mokyklos auklėtinė pirmą kartą sulaukė tuomet, kai Paryžiuje dalyvavo Antono Rubinšteino konkurse ir laimėjo specialiąją premiją. Grytai tuomet buvo vienuolika metų.
Tačiau sėkmingą muzikinį šuolį mergaitei užtemdė vos po kelių mėnesių ištikusi tragedija – Kaune buvo žiauriai nužudyta jos motina Lina Babkevičienė, daugkartinė Lietuvos dziudo čempionė.
Neaukšta, didelių skaisčiai mėlynų akių pianistė iki šiol prisimena kiekvieną savo vaikystės epizodą, nes sunkiomis vienatvės akimirkomis daug kartų mąstė apie skausmingus likimo paženklintus įvykius.
Nuoširdaus ir atviro pokalbio metu pianistė neslėpė ašarų. Tačiau dvasios stiprybės jaunajai menininkei galima tik pavydėti.
Gryta – nesantuokinis vaikas. Motina ją pagimdė Panevėžyje būdama septyniolikos. Jauna panevėžietė buvo perspektyvi sportininkė, nemažai važinėdavo į varžybas. Gryta daugiausia laiko praleisdavo su močiute.
„Nieko nežinojau apie tėtį, bet vaikystėje jaučiausi laiminga. Mano mama buvo pats geriausias žmogus žemėje. Tik retai ją matydavau. Man labai trūko jos apkabinimų“, – prisimena G.Tatorytė.
Kas padėjo Grytai kabintis į gyvenimą?
Kur ji sutiko savo gyvenimo meilę?
Kodėl net kelis kartus keitėsi Grytos pavardė?
Visą pokalbį su talentinga pianiste skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto" žurnale „Gyvenimo būdas".
