Vasara baigiasi, akis užtemdęs rožinis šydas išsisklaido, o aplankę jausmai vieniems lieka smagus prisiminimas, kitiems sukelia skaudžią širdgėlą ir kaltės jausmą.
Kaip rašo "Lietuvos ryto" priedas "Gyvenimo būdas", labai retai vasaros romanas baigiasi laiminga santuoka. Vilnietės psichologės ir psichoterapeutės Genovaitės Petronienės nuomone, trumpalaikis vasaros romanas padaro daugiau žalos nei suteikia teigiamų emocijų.
– Vis dėlto kokią viliojančią mistiką slepia vasaros romanai? Juk neįprasta sakyti: žmogus užmezgė rudens ar žiemos romaną.
– Vasarą žmonės daugiau atostogauja ir atsipalaiduoja. Bet ir žiemą, jei išvažiuoja į šiltuosius kraštus ar profesines konferencijas, kuria lygiai tokius pat romanus. Atostogų romano ypatybė ta, jog išsiveržus iš šeimos sienų užmezgamas trumpalaikis ryšys.
– Ar tokius meilės romanus žmonės kuria sąmoningai, ar labiau neplanuotai, spontaniškai?
– Yra ir vienaip, ir kitaip. Kai kurie žmonės sąmoningai išsirengia į kelionę ieškoti romantiškų pažinčių, nors turi šeimą. Neretai tokie keliautojai taip elgiasi daug metų ir aistrą kaitinantys nuotykiai jiems yra tapę gyvenimo norma. Dėl savo nuklydimų jie dažniausiai nesuka sau galvos.
Taip pat yra žmonių, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių netenkina santuokinis gyvenimas. Bet jie neleidžia sau galvoti, jog reikėtų žengti neištikimybės keliu, neieško interneto tinklalapiuose atsitiktinių pažinčių. Tačiau susikaupęs liūdesys, vienišumas ar seksualinis alkis per atostogas jiems gali susukti galvą.
Pavyzdžiui, ilgose kelionėse, kur daug laiko tenka praleisti tarp bendraminčių, susiporuojama. Dažniausiai dėl vienišumo, kurį žmogus patiria šeimoje, gali užsimegzti spontaniški santykiai.
– Vyrai ar moterys labiau linkę užmegzti vasaros romanus?
– Anksčiau trumpalaikiais nuotykiais dažniau susigundydavo vyrai, bet dabar juos sparčiai vejasi moterys. Jauni žmonės rečiau linkę megzti vasaros romanus. Dažniausiai į juos leidžiasi 40–50 metų asmenys, turintys šeimas.
– Ar visi suvokia, kad atostogų romanas – tik akimirkos žavesys? O gal yra žmonių, kurie tokius santykius vertina rimtai ir skaudžiai išgyvena, kai jie nutrūksta?
– Daugelis žmonių pasąmonėje žino, kad tai – trumpalaikiai santykiai. Retas kuris sąmoningai tokiais atvejais ieško antrosios pusės. Žinoma, įmanoma, kad žmogus, savo nuostabai, stipriai įsimyli atostogų partnerį.
Dažniausiai į jausmų pinkles patenka padorūs žmonės. Jiems tokie išgyvenimai būna netikėti, galbūt jie nedaug kartų yra patyrę šiltus jausmus. Tad šie asmenys gali taip stipriai įsimylėti, kad grįžę iš atostogų namo nesugeba įprastai bendrauti su savo partneriu.
Tokiems žmonėms reikia psichologinės pagalbos. Tenka juos guosti. Labai nelengva užduotis, nes tikri jausmai yra labai stiprūs. Įsimylėjėlis puoselėja viltis, kad pavyks atnaujinti santykius su meilės romano herojumi. Tokiu atveju psichologas privalo tapti šaltu dušu, padedančiu suvokti, kad iš tų santykių nieko neverta tikėtis.
Gaila iš žmogaus atimti viltį, užgesinti puoselėjamus jausmus. Kita vertus, gal įsimylėjėlis ir atsitokės, suvoks buvęs apgautas, grįš į šeimą, bet jo gyvenimas nebus toks, koks anksčiau.
– Ar kurortiniai romanai dažniau turi teigiamą ar neigiamą atspalvį?
– Dažniau neigiamą. Kalbant apie privalumus, galiu pasakyti, kad kai kurie vyrai, kartą per metus trumpam išsikraudami, likusį laiką gali būti su šeima ir neieškoti nuolatinės meilužės.
Jie savo gaivališką, laukinę prigimtį patenkina trumpalaikiu romanu, kuris nenulemia jokių pokyčių – stiprus ryšys neužsimezga, santykiai apsiriboja vien seksu.
Tokiu atveju santuokinis gyvenimas net gali tapti stabilesnis. Mat jei emociškai šalta žmona savo aistringo vyro penkerius metus niekur neišleistų iš namų, jis tikrai neištvertų ir susirastų kokią nors ilgalaikę meilužę. Tada gali kilti pavojus santuokai.
Kita vertus, galiu tvirtai pasakyti, jog vyras, grįžęs namo po vasaros romano, gal ir atrodo išsikrovęs ir atsipalaidavęs, gal net jaučiasi kaltas, tik vargu ar pradeda labiau mylėti savo žmoną.
Kokį neigiamą aspektą turi kurortinis romanas? Ogi naujas partneris gali taip stipriai patikti, kad atsiras pojūtis, jog šeimoje tokių emocijų trūksta. Todėl tokios pažinties nepavyksta užmiršti.
Tuomet meilė sutuoktiniui jau nėra nuoširdi. Taip pat ima blėsti aistra. Jei žmona arba vyras sužino apie savo antrosios pusės neištikimybę, jaučiasi įskaudinti, ima nepasitikėti partneriu.
Vasaros romanai apgaulingi tuo, kad naujasis partneris atrodo neapsakomai žavus. Žmonės susitinka šventiškoje aplinkoje, pailsėję, dalijasi įdomiais įspūdžiais.
Tada vyrui ar moteriai gali atrodyti, kad tarp jų viskas nuostabu, o namie laukia seniai nusibodęs, daug trūkumų turintis partneris.
Visada naujas personažas išlošia prieš senąjį. Žmonės kurortinio romano metu neatskleidžia neigiamų bruožų, stengiasi vienas kitam patikti ir įtikti.
– O kaip moralė – ar prasižengėlį kankina kaltės jausmas?
– Vieni šaltakraujiškai linkę į neištikimybę. Jie lovos partnerių neįsimyli ir nuo sutuoktinio nesunkiai sugeba paslėpti savo nuodėmes.
Yra ir kita kategorija asmenų – jie sau neleidžia nukrypti į šoną, bet jei taip nutinka, labai išgyvena, jaučia kaltę.
Tokie žmonės net labiau nukenčia nei jų antrosios pusės, kurios apie trumpalaikius meilės romanus gali nieko nenumanyti.
– Ar atostogų romanai dažnai kelia grėsmę santuokai? Ar reikia atleisti prasižengusiam partneriui?
– Po vasaros romanų meilės šeimoje tikrai sumažėja. Tai faktas. Ar santuokos dėl to subyra? Įvairiai. Manau, kad tokius prasižengimus reikia atleisti. Tačiau verta išsiaiškinti, ką toks partnerio poelgis reiškia.
Sakykime, sutuoktinis vieną kartą nutrūko nuo grandinės, nes kol žmona laukėsi vaiko, jis gyveno be sekso, o išvažiavo atostogauti ir patyrė susižavėjimą. Tačiau grįžęs į šeimą vyras dėl to labai išgyvena. Tokiu atveju tikrai verta atleisti. Tačiau jei ištikimybė laužoma dažnai, būtina daryti išvadas.
Kitaip sakant, tenka išsiaiškinti, kas šeimoje yra negerai, kodėl braška santuokos pamatai.
– Tokiais atvejais nuolaidesnės moterys ar vyrai?
– Gal moterys. Bet skirtumas nedidelis. Vyrams moters neištikimybė yra labai stiprus pažeminimas. Vyro neištikimybė dažniausiai reiškia lytinio poreikio patenkinimą, o moters neištikimybė gali reikšti įsimylėjimą. Todėl nieko keista, kad vyrai patiria siaubą sužinoję apie partnerės nuodėmes.
– Į psichologus po atostogų romanų dažniau kreipiasi moterys ar vyrai?
– Apskritai į psichologus dažniau kreipiasi moterys. Kalbant apie atostogų romanus, dažniausiai moterys ateina pasikonsultuoti sužinojusios apie vyro neištikimybę.
Taip pat kreipiasi ir tos, kurios pačios buvo neištikimos.
– Kiek paprastai trunka vasaros romanas?
– Dažniausiai romanas užsimezga atostogų viduryje arba pabaigoje.
Mat manoma, kad paskutinėmis dienomis galima sau leisti viską, juk grįžus namo vėl prasidės darbas, užspaus rutina.
– Ką patartumėte atostogauti besirengiantiems šeimą turintiems žmonėms, kad po tam tikro laiko nereikėtų gailėtis savęs?
– Visada galima elgtis taip, kad vasaros romanas neprasidėtų ir nesudrebintų šeimos pamatų.
Sutuoktiniai turėtų dažniau kalbėti apie tai, kas jų santykiuose gerai, kas blogai. Taip pat nebijoti padiskutuoti, kas būtų, jeigu koks nors kitas žmogus patiktų.
Jeigu atostogaujantis jaus, ką neištikimybė galėtų reikšti likusiam namie, yra tikimybės, kad pavyks įjungti stabdžius, bent jau seksualinius. O tai labai daug.
Jei atostogaujant užsimezgė vien emocinis ryšys, neigiami padariniai šeimai bus daug mažesni.
