Įvaikinimo organizavimo Lietuvoje auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad dalis vaikų šalyje nesiūloma įvaikinti, nes nepakankamai įvertinama tokia galimybė.
Pasak auditorių, nėra metodinių rekomendacijų, kaip vertinti vaiko santykius bei emocinius ryšius su kitais asmenimis, todėl beveik pusė (23 iš 52) VTAS negali įvertinti galimybės išskirti vaikus su broliais ir seserimis, priimami nepakankamai objektyvūs ir pagrįsti sprendimai, o įvaikinimo procedūros užtrunka.
Taip pat nustatyta, kad minėti VTAS atstovai nedalyvauja išklausant vaiko nuomonę dėl potencialių įtėvių, ją išklauso suinteresuotas asmuo (globėjas), galintis paveikti vaiko nuomonę, o VTAS pasitiki iš globos namų darbuotojo gauta informacija. Nustatyta atvejų, kai savivaldybės darbuotojams išklausius vaikus tiesiogiai, jie išreiškė norą būti įvaikinti, nors pirminėje vaikų globos namų pateiktoje informacijoje nurodyta priešingai.
Auditoriai turėjo priekaištų ir dėl to, kad specialistai esą nežino, kaip vertinti galimų įvaikintojų pajamų pakankamumą ir finansinius įsipareigojimus, galimybę pasirūpinti vaiku dėl sveikatos būklės, nes stinga aiškių jų vertinimo kriterijų.
Audito metu nustatyta, kad du trečdaliai (100 iš 152) pasiūlymų įvaikinti vaiką buvo pateikiami keletą kartų, nes detaliai nereglamentuoti šeimos vaikui parinkimo kriterijai - tai didina nesėkmingo įvaikinimo riziką.
Taip pat iš 95 vaikų globos namų 73 įstaigose (77 proc.) darbuotojai nebuvo mokomi, kaip vaiką paruošti įvaikinti - mokymuose nedalyvavo kūdikių namų personalas, kur gyvena daugiausii įvaikinamų vaikų, nevyriausybinių vaikų globos namų darbuotojai, šeimynos.
Valstybės kontrolės teigimu, kad įvaikinimo metu netinkamai organizuojami vaiko ir įvaikintojų susitikimai, jų metu globos namuose neužtikrinamas privatumas. Daugiau nei pusė apklaustų įtėvių teigė, kad nei socialiniai darbuotojai, nei globos namų darbuotojai su jais neaptarė susitikimo su vaiku eigos, šiame etape neteikė jiems pagalbos.
Neparengta ir nevykdoma įvaikinimo strategija, auditorių nuomone, taip pat prisideda prie neigiamų tendencijų įvaikinant - 57 proc. apklaustų gyventojų nepasiekia jokia informacija, 65 proc. savivaldybių per pastaruosius dvejus metus nevykdė jokių viešinimo kampanijų, kurios skatintų šeimas įsivaikinti tėvų globos netekusius vaikus.
Lietuvoje kasmet įvaikinama apie 2 proc. globos netekusių vaikų - 82 proc. jų nesiūlomi įvaikinti. Įvaikinti nesiūloma dėl vaikų ligų ar vyresnio amžiaus (41 proc.), ryšių su biologinėmis šeimomis bei giminaičiais (22 proc.) ar pačių vaikų nenoro (34 proc.), dar apie 10 proc. - ir dėl kitų priežasčių.
