Gal bent loterija išgelbės
Pasvalio rajono Kalno kaimo gyventoja 66 metų Elena Vytienė nusprendė užkirsti kelią daugpatystei. Moteriai liūdniausia, kad į šią meilės istoriją įsivėlė jos pusamžis sūnus.
Pagalbos moteris kreipėsi į visus valdžios atstovus – savivaldybės, seniūnijos ir policijos darbuotojus.
Kai nuvykau pas E.Vytienę, šeimininkė, laikydama rankoje keletą momentinių loterijos bilietų, grįžo iš šalia jos daugiabučio esančios parduotuvės. Jos 47 metų sūnus Stasys tuo metu gulėjo Pasvalio ligoninėje.
„Nors loterijoje nelabai sekasi, bet tikiuosi, kad laimė ir man nusišypsos. Jei turėčiau pinigų, galėčiau atsikratyti visų užklupusių bėdų ir nebereikėtų miegoti tvarte ar darže“, – pokalbį pradėjo Kalno kaimo gyventoja.
Pasak pensininkės, visos jos bėdos prasidėjo, kai prieš 4 mėnesius jos neįgalus sūnus Stasys įsimylėjo kaimynystėje gyvenančią 48 metų Everdiną Mitkienę.
Motina į sūnaus meilės reikalus nesikištų, jei pretendentė į marčias nebūtų ištekėjusi.
„Pirma tegul išsiskiria, o tik tada puola į kito vyro lovą. Prilipo paleistuvė prie Stasio kaip kokia erkė. Parazitą dar galima ištraukti, o jos iš mano namų niekas negali išvyti. Laksto po kambarius vienais apatiniais, nors tu ką. Vedusiems tiek meilės nereikia kiek jiems, valandų valandas iš lovos neišlipa“, – rypavo pensininkė.
Naktis leidžia po atviru dangumi
Kai moteris pradėjo gėdinti sūnų ir iš savo buto lauk grūsti jo meilužę, Stasys įsiuto kaip žvėris. Jis ėmęs netgi koneveikti gimdytoją.
E.Vytienė tikino, kad, bijodama sūnaus smurto, šiltomis vasaros dienomis į savo namus net nebeina. Pasitiesusi seną čiužinį miega tvarte. O kai naktys būna karštos, prigula tiesiog darže.
Moteris nebesuskaičiuoja, kiek kartų į savo namus kvietė policijos pareigūnus. Sykį, kai sūnus su drauge savo kambaryje lėbavo, o ji, nebegalėdama apsikęsti triukšmo, iškvietė policininkus, teko pačiai net baudą susimokėti.
Atvykę patruliai pagalbos prašančiai pensininkei nustatė lengvą girtumą ir už jų darbo trukdymą jai pačiai įsūdė baudą. S.Vytę tik žodžiu perspėjo, kad daugiau nebeužgauliotų motinos.
Draugės siūlė ieškoti sanatorijoje
E.Vytienė tikino suprantanti, kad vienišam vyrui reikia ir meilės, ir švelnumo. Moteris tvirtino bandžiusi sūnų įkalbėti, kad šis važiuotų į sanatoriją ar kokį kurortą – ten pilna neįgalių bei išsiskyrusių moterų.
Moteris pasakojo, kad ir jos Stasys buvo vedęs. Tačiau vyras santuokoje pragyveno tik penkerius metus. Vėliau dar buvo susiradęs netekėjusią moterį, ta ir jai labai patiko. Tačiau tąkart įsimylėjėliams kelią pastojo merginos tėvas.
Nuo to laiko S.Vytė jau 18 metų gyvena kartu su motina.
Anksčiau vyras dirbo statybose. Tačiau dėl ligos iš darbo teko pasitraukti. Ant kojos atsivėrusi žaizda ilgai negijo, o įsisenėjus opai, prieš 5 metus, teko amputuoti dalį kojos. Nuo to laiko vyras sėdi neįgaliojo vežimėlyje. Nors ortopedai sumeistravo net du kojos protezus, vyras jais vaikščioti taip ir neišmoko.
Kalno kaimo gyventoja niekaip nesupranta, kodėl ji, būdama buto savininkė, negali iš savo valdų išregistruoti sūnaus.
Tačiau moteris nenori, kad vaikas išsikraustytų. Ji tikisi tokiu veiksmu pažaboti savo atžalą. Jei šis nebūtų jos bute deklaravęs savo gyvenamosios vietos, motina už netinkamą sūnaus elgesį galėtų bet kada jį išspirti lauk.
Galas dirba kaip užvestas
Kai kitą dieną vėl pasibeldžiau į E.Vytienės buto duris, jas atidarė pusamžė moteris. Po namus besisukiojanti naujoji šeimininkė prisistatė esanti Stasio draugė Everdina.
Kol alaus kaukštelėjęs vyras miegojo pokaičio miego, jo draugė virtuvėje gamino pietus. Buto savininkės namuose nebuvo.
E.Mitkienė tikino, kad anksčiau su Stasio motina jos buvo draugės. Kartu eidavo ne tik uogauti, bet ir po bokalą alaus išlenkdavo.
Į S.Vytės guolį įsirangiusi moteris yra įsitikinusi, kad jokios nuodėmės nedaro ir apie daugpatystę negali būti jokios kalbos. Jos tikras vyras esąs neįgalus, tik jo liga esanti ne fizinė.
„Esu jauna, sveika moteris, todėl vyro artumas man yra būtinas. Nors Stasys ir be kojos, tačiau anas jo galas dirba kaip užvestas. Jei mano vyras nesirgtų, tai į kitus aš net nesidairyčiau“, – į intymias smulkmenas leidosi pašnekovė.
Ji teigė, kad bemat visiems laikams paliktų sutuoktinį, tačiau ryžtis tokiam poelgiui neleidžia širdis.
„Aš sugebu abu vyrus vienu metu prižiūrėti. Kai Stasys gulėjo ligoninėje, tai aš, namuose pataisiusi valgyti, skubėdavau jo slaugyti. Ir dabar vos spėju suktis, vieną reikia apskalbti, valgyti padaryti, kitam – padėti į lauką išeiti“, – gyrėsi pašnekovė.
Dėl meilės atsisakytų motinos
Kol su E.Mitkiene šnekučiavomės virtuvėje, iš miego pabudo ir Stasys. Vyras, išgirdęs, kokiu tikslu atvykau, puolė girti savo išrinktąją.
„Everdina – man tikras lobis. Kol jos nebuvo, negalėdavau net į lauką išeiti. Praėjusią žiemą mama į kiemą buvo vos 6 kartus išvežusi. Daug metų neturėjau moters, o sutikęs savo laimę neleisiu, kad iš manęs ją vėl atimtų. Vardan savo meilės galiu atsisakyti ir motinos“, – buvo kategoriškas S.Vytė.
Abu įsimylėjėliai tikino, kad motinos į lauką neveja. Neva ji pati nuolat ieško priekabių.
E.Mitkienė skundėsi, kad ją atmušti nuo mylimojo nori ne tik Stasio motina, bet ir jos giminės. Esą neseniai du žmonės ją labai sumušę, sulaužę nosį, dabar tenka rengtis teismams. Tačiau dokumentų, kurie renkami dėl teismo, moteris tikino tinginti eiti namo ieškoti.
S.Vytė iš motinai priklausančio buto kraustytis neketina. Vyro įsitikinimu, net teismas nesiryš jo iškeldinti iš namų, kuriuose gyvena jau du dešimtmečius. Antrame daugiabučio namo aukšte esantis butas yra dviejų kambarių. Viename įsikūręs Stasys, kitame – jo motina.
Pasikalbėti su E.Mitkienės vyru nepavyko – jis, atrodė, gyvena jau savame pasaulyje.
Motinai lieka tik teismas
Pasvalio rajono policijos komisariato viršininkas Dalius Prakuraitis teigė, kad situaciją Kalno kaime jis kuo puikiausiai žino. Tačiau, pasak komisaro, pareigūnai nelabai kuo nepatenkintai sūnaus elgesiu motinai gali padėti.
„Sūnus motinos nemuša, jie tarpusavyje tik kivirčijasi. E.Vytienė nori, kad sūnų iš jos namų išregistruotume, ir jo draugė nutrauktų ankstesnę santuoką. Tačiau šie jos norai ne mūsų galioje. Mes jai galime tik patarti kreiptis į teismą. Po teismo sprendimo iškeldinimo reikalais rūpintųsi taip pat ne policija, o antstoliai“, – aiškino D.Prakuraitis.
Policijos vadovas teigė, kad šioje situacijoje negalima pritaikyti ir psichologinio smurto įstatymo, nes šis terminas nėra apibrėžtas net Baudžiamajame kodekse.
Pumpėnų seniūnijos vadovė Regina Rapkevičienė sakė, kad seniūnija išspręsti E.Vytienės problemų taip pat neturi galimybių.
„Stasys išsikelti iš namų nesiruošia, o seniūnija jam pastogės suteikti negali, nes socialinių būstų mūsų seniūnijoje nėra. Kadangi vyras neįgalus, būstas jam turi būti specialiai pritaikytas. Savivaldybėje yra socialinio būsto eilė neįgaliesiems, tačiau vienas seniūnijos gyventojas jo laukia jau kone dešimt metų“, – teigė R.Rapkevičienė.
