Muzikinė N.Bunkės ir K.Ivanovos karjera sėkmingai klostosi ir Lietuvoje, o artimieji visuomet šalia.
Kaune gimusios ir augusios seserys geriausiai jautėsi gyvendamos Klaipėdoje – Natalija ten atsidūrė ištekėjusi už Deivydo Zvonkaus ir su juo įsigijusi namą, o Kristina uostamiestyje studijavo. Seserys ilgesingai prisimena jaukią uostamiesčio atmosferą. Vilniuje ji kitokia.
„Būsiu atvira: nemėgstu Vilniaus, bet jau pripratau“, – kirto buvusi vilniečio Danieliaus Bunkaus žmona.
Sostinėje Natalija pasigenda nuoširdumo – ji sutikusi nemažai žmonių, savo tikrąjį veidą slepiančių po kaukėmis.
Svetimumo jausmą sostinėje atlikėjai atperka gražūs vaizdai, kuriais ji su trejų metų sūnumi Kristupu dažnai grožisi vaikštinėdami Neries pakrante ar užkopę į Gedimino pilį.
Kristinai Vilnius gražiausias rytą, kai ji vyksta į senamiestyje esančią jos vardu pavadintą grožio studiją. Tokiu metu gatvės dar nebūna prigrūstos automobilių, kavinėse pirmieji lankytojai gurkšnoja kavą. Į darbą einančią K.Ivanovą užlieja gera nuotaika.
Natalijos rytmetys sustyguotas minučių tikslumu – žadina sūnų ir veža į vaikų darželį. Po to ji ruošiasi koncertams, filmavimams.
Į atlikėjos dienotvarkę būna įtrauktas ir vizitas į sesers grožio studiją „Kristina“. Neseniai ten susitikusios seserys net pačios nustebo, kad apsirengė lyg dvynės – tamsiais marškinėliais, juodais sijonais. Kodėl jos rengiasi vienodai?
Natalija: Nenorime būti panašios, bet mūsų aprangos stilius panašus.
Kristina: Neseniai peržvelgiau nuotraukas ir pastebėjau, kad pastaruoju metu supanašėjome. Niekada kartu neiname apsipirkti, bet jei kuri pastebime, kad sesuo vilki dailų drabužį, pasiteiraujame, kur pirko. Taip mūsų spintose daugėja vienodų drabužių.
Natalija: Nuo Kristinos nusižiūrėjau vieną sijoną ir nusipirkau. Po to ir Katažina (dainininkė K.Zvonkuvienė. – Red.) tokį pat nusipirko. Juk visos verdame tose pačiose sultyse.
– Abi subūrėte popdainininkių grupes. Ar esate konkurentės?
Natalija (Atsidūsta): Vietos visiems pakanka po pramogų pasaulį šildančia saule. Be to, „Pop Ladies“ ir „Magnit“ kryptys – skirtingos.
Kristina: Natalijos įkurtoje grupėje „Pop Ladies“ dainuoja keturios gerai žinomos dainininkės.
Mano suburtoje „Magnit“ – taip pat keturios atlikėjos. Bet grupėje žinomas veidas – aš viena. Nėra ko lyginti abiejų grupių – čia skirtingos svorio kategorijos.
Natalija: Kai sekasi, nėra laiko galvoti apie konkurenciją.
Kristina: Tas konkurencijos etapas buvo „Yvos“ laikais.
– Dėl „Yvos“ ir susipykote. Natalijai susilaukus sūnaus ir pasitraukus iš grupės, sklido kalbos, neva atsisakėte su ja, grupės įkūrėja, dalytis pinigais. 2012-ųjų žiemą buvote aršiausios varžovės – Kristina su „Yvos“ narėmis koncertavo pasivadinusios „ŠarkA“, o Natalija atsidavė solinei karjerai.
Natalija: Dabar nėra reikalo varžytis. Gerai, kad „Magnit“ iriasi pirmyn, mes irgi nesnaudžiame.
– Anuomet jūsų pykčiai truko apie metus, kol Kristina paskelbė paliekanti grupę „ŠarkA“. Kuri pirma žengėte susitaikymo link?
Kristina: Abidvi stengėmės susitaikyti. Žinoma, tiek sesuo, tiek aš jautėmės įsiskaudinusios – atrodė, lyg ir viena buvo teisi, ir kita. O dabar, kai pagalvoji, tai buvo visiška nesąmonė.
Per daug prisišnekėjome. Sakydavome, kad seserys – geriausios draugės, bet susipykome. Iš to kilo burbulas. Aplinkiniai tą konfliktą pakurstė.
Reikėjo viską išspręsti tyliai, ramiai. Bet tai – praeitis, jos nebepakeisime. Iš to pasimokėme ir tik sustiprėjome.
– Buvo skelbiama, kad „Pop Ladies“ per vasarą uždirbo daugiausia iš visų merginų grupių. Jums nepavydu?
Kristina: Oi, ne. Džiaugiuosi, kad sesers grupei sekasi.
– Jūsų santykiai vėl geri – ar kurtumėte bendrą verslą?
Kristina: Jei kils koks sumanymas, iš kurio galima išplėtoti verslą, kodėl mums jo nesiėmus?
– Kodėl pasirinkote dainininkių karjerą? Ar tai buvo vaikystės svajonė?
Natalija: Dainavau nuo mažens – vaikų darželyje, po to konkurse „Dainų dainelė“. Baigiau muzikos mokyklą, ėmiausi kurti grupę – visada norėjau būti dainininkė. Jau vaikystėje buvau įsitikinusi, kad būsiu didžiojoje scenoje.
Kristina: Aš taip pat užsibrėžiu tikslų, bet ne tokių ilgalaikių. Suprantu, kad penkeriems metams galiu sau pateikti uždavinius: tikiuosi per tą laiką turėti namą, šeimą, vieną vaiką.
Jeigu jokios užduoties neišsikelsi, nieko ir nesieksi.
Natalija: Prisimenu, kaip kartu su Kristina dalyvavome „Dainų dainelėje“. Ji dainavo, aš akompanavau fortepijonu.
Suklydau skambindama, ir ji suklydo – taip pakišau jai koją, ir sesuo nepateko į kitą konkurso turą.
Ji visada mane matė besikankinančią prie to fortepijono, todėl negalėjo pakęsti muzikos.
Kristina: Aš labai mėgau šokti. Lankiau įvairiausius būrelius – nuo gatvės šokių iki klasikinių. O choras mokykloje buvo privalomas – jei esi nors kiek balsingas, tuoj liepiama lankyti.
Būdama šešiolikos atsidūriau „Yvoje“. Tuo metu iš sesers grupės išėjo šokėja, Natalijai reikėjo surasti merginą naujamečiam koncertui filmuoti.
Natalija: Per naktį Kristinai persiuvau drabužius, išmokėme šokį ir kitą dieną nuvykome į filmavimą.
Kristina: Ten Natalija ir susipažino su Deivydu (D.Zvonkumi. – Red.). Įsivaizduokite, kaip netikėtai mezgasi likimo vingiai: aš tą dieną užlipu ant scenos, sesuo susipažįsta su būsimuoju vyru. Jiems susituokus, aš atvykstu studijuoti į Klaipėdos universitetą ir pas juos gyventi.
– Ar būdama šalia sesers, pirmiau už jus išgarsėjusios scenoje, nesijautėte jos šešėlyje?
Kristina: Nesijaučiau, juk populiarumo neįmanoma pasverti. Juolab dabar, kai aš ne tik dainuoju. Džiaugiuosi, kad baigusi visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros vadybos studijas galiu tuos mokslus pritaikyti savo grožio studijoje.
Natalija: Aplinkiniams gali pasirodyti, kad sesuo – mano šešėlyje. Bet grupėje „Yva“ niekada nebuvo taip: „Aš esu bosas, jūs manęs klausykite, nes esate niekas.“ Aš merginas veždavau į koncertą, visada vairuodavau automobilį. Ir jeigu paburbėdavau, sesuo iškart duodavo velnių.
– Dėl skirtingų charakterių jums nėra labai lengva bendrauti?
Kristina: Sesuo impulsyvesnė. Aš linkusi ilgiau pasvarstyti. Jeigu abi būtume panašaus charakterio, susitikus kaskart tarp mūsų įvyktų sprogimas. O dabar yra pusiausvyra: susitikus smagu paplepėti. Tik pasėdėjimui prie kavos puodelio retokai randame laiko.
Sesuo užsisukusi koncertuose, augina sūnų, o aš irgi esu labai užsiėmusi – ir studija, ir grupė, ir renginių organizavimas.
– Asmeninio gyvenimo paslaptis, dramas ar džiaugsmus pirmiau patikite draugei ar seseriai?
Natalija: Kaip kada. Gerai sutariu ir su grupės merginomis. Su Katažina dažnai susėdame, pasikalbame, nes vieną vyrą turime. (Juokiasi.) Ir su Liepa (L.Mondeikaitė. – Red.) esame artimos. Juk su jomis daugiausia laiko praleidžiu – visą vasarą su grupės merginomis kartu gyvenome.
Į savo kolektyvą neįsileidžiu žmogaus, kuris nebūtų artimas širdžiai. Mes galime sau tai leisti – jeigu mums nepatinka ar netinka žmogus, nepriimame į grupę.
Kristina: Mano grožio studijoje dirba nemažai darbuotojų, visada turiu būti puikiai nusiteikusi. Tai pasiekti man padeda knygos, lankau įvairius kursus – kitaip tariant, dirbu su savimi. Todėl moku sugerti visokias nuotaikas ir jas nukreipti taip, kad būtų teigiama atmosfera.
Man nereikia ant kito peties paverkti, nes su savo išgyvenimais pati susitvarkau. Be kursų, pripažinsiu, man būtų sunku, nes esu iš tų žmonių, kurie mėgsta pasiknisti savo dvasioje, paieškoti prasmės. Nepuolu prie telefono kam nors guostis. Bet pasidaliju džiugiomis naujienomis su seserimi.
– Ar pabūnate sūnėno aukle?
Kristina: Ne, nes nėra kada, bet reikėtų. Mažokai praleidžiu laiko su sūnėnu – esu paskendusi savo rutinoje. Pamačiusi sūnėną, pastebiu, ką naujo jis išmoko, kiek paaugo.
Stengiuosi nepraleisti svarbiausių švenčių ir palepinti – žinau, kaip tai svarbu man, vaikui ir jo mamai.
– Neseniai susižiedavote su mylimuoju prodiuseriu Andriumi Broku. Jau greitai kursite šeimą?
Kristina: Tokio tikslo dar neužsibrėžiau. Bet turėdama sūnėną įsitikinau, kad labai myliu vaikus. Ir tikrai norėsiu turėti savo, svajoju jo kada nors susilaukti. Viskam turi ateiti savas laikas.
– Natalija, dukart tekėjote ir išgyvenote dvejas skyrybas, vėl esate poruojama su žinomais vyrais. Jūsų gyvenimas kupinas pikantiškų istorijų. Apie žinomus pramogų pasaulio atstovus išleista nemažai biografinių knygų. Kodėl apie jus dar nėra knygos?
Natalija: Turėjau ne vieną pasiūlymą apie mane parašyti knygą, bet nesuderinome. Ilgai dirbau, kad būčiau žinoma scenoje. Gyvenu iš popmuzikos. Iš to kuriu verslą, todėl svarstau, ar biografinė knyga man pridėtų daugiau žinomumo.
Be to, nenorėčiau knygoje atverti savo gyvenimo šimtu procentų. Svarbu, kad pati žinau, kaip buvo, kokios priežastys nuvedė vienur ar kitur.
