Lietuvių ir ir norvegų vaikų teisės - vienodos
Penktadienį Seime vykusioje konferencijoje „Migracija ir šeima Baltijos-Šiaurės regione: iššūkiai ir sprendimai“ Norvegijos vaikų, lygybės ir socialinės aprėpties ministerijos generalinis direktorius Oddbjornas Hauge tikino, kad visos problemos, susijusios su vaikų auklėjimu, tėvų elgesiu su jais ir priežiūra kyla tik dėl to, kad Lietuva neturi pakankamai informacijos. Todėl vis daugiau šeimų dėl nederamo elgesio su vaikais Norvegijoje susiduria su Vaiko gerovės tarnyba.
„Mums nesvarbu vaiko pilietybė ar tautybė. Norvegijoje be išlygų privaloma laikytis vaiko teisių reikalavimų. Vaikai iš Lietuvos, apsigyvenę Norvegijoje, turi tokias pačias teises kaip ir norvegų vaikai“, - sakė ministerijos atstovas.
Jo nuomone, vaikams geriausia augti su tėvais, tačiau jei neužtikrintas vaiko saugumas, Vaikų gerovės tarnybos iš karto imasi veiksmų.
„Mes netoleruojame jokių fizinių bausmių, net lengvo pliaukštelėjimo. Smurto nei pateisinti, nei toleruoti negalima“, - sakė konferencijos svečias iš Norvegijos.
Anot jo, kiekvienoje savivaldybėje yra įsteigtos Vaiko gerovės tarnybos.
„Jokios ambasados, jokie ambasadoriai jų darbui poveikio daryti negali. Tėvai turi atsakingai auginti vaikus ir taškas“, - kategoriškos nuomonės laikosi vaikų teisėmis besirūpinančios ministerijos atstovas.
Jo teigimu, Vaikų gerovės tarnybos funkcija – kai kuriems tėvams padėti auginti vaikus.
„Pernai Norvegijoje tokios pagalbos sulaukė 53 tūkst. vaikų. Aštuoni atvejai iš dešimties – tai patarimai, kaip auklėti vaiką, finansinė parama ir panašūs dalykai. Tačiau jei vaikas neprižiūrimas, jei jis namuose – nesaugus, priimamas sprendimas suteikti jam globą – patalpinti į globos namus“, - sakė O.Hauge.
Tokį sprendimą dėl vaiko globos priima savivaldybės Vaiko globos valdyba. Jos sprendimui niekas negali daryti įtakos – nei Norvegijos, nei kitų šalių vyriausybės.
„Vaiko gerovės sistema Norvegijoje veikia pagal šios šalies įstatymus, todėl jokia ambasada negali atstovauti vaiko gerovės.
Jeigu vaikas turi daugiau nei 15 metų, jis turi teisę samdytis advokatą, gali pats dalyvauti valdybos posėdžiuose ir ginti savo interesus“, - sakė O.Hauge.
Jo teigimu, vaikai ir vėl gali grįžti į šeimą tik tuo atveju, jei ji galės užtikrinti vaiko gerovę.
Kelti ranką prieš savo vaiką - nusikaltimas
Taigi, ką reiškia auginti vaikus Norvegijoje? Į šį klausimą konferencijoje bandė atsakyti nevyriausybinės organizacijos „Voksne for Barn“ generalinė sekretorė Randi Talseth. Pasak jos, netinkamai elgtis su vaiku yra nusikaltimas Norvegijoje. „To daryti tiesiog negalima ir jokių diskusijų daugiau neturėtų būti“, - sakė viešnia iš Norvegijos.
Pasak jos, Norvegija taip pat ilgą laiką turėjo bėdų šeimose.
„Smurtas, netinkamas elgesys su vaikais buvo perduodamas iš kartos į kartą. Metas tą grandinę nutraukti. Tėvų ir vaikų santykis buvo grįstas pasitikėjimu. Norvegijoje tai reiškia kalbėtis su vaiku, aiškinti“, - sakė R.Talseth.
Viešnios duomenimis, maždaug 90 proc. Norvegijoje gyvenančių vaikų, dar nesulaukusių 6 metų, lanko darželius.
„Jeigu darželyje pastebima, kad prieš vaiką smurtauta arba vaikas pasiskundė, kad su juo blogai elgiasi šeimoje, darželio darbuotojas iš karto turi pranešti Vaikų gerovės tarnybai“, - Norvegijoje galiojančią tvarką pristatė konferencijos viešnia.
Ji informavo, kad penktadieniais Norvegijoje lietuvių ir rusų kalbomis rengiami pozityvios tėvystės kursai, kuriuos rekomenduoja lankyti vaikus turinčias migrantų šeimas.
Vaikų gerovės tarnybos akiratyje - mažiausiai 20 šeimų
Norvegijos lietuvių bendrijos atstovė Lina Baltrukonienė informavo, kad statistiškai Vaikų gerovės tarnybos akiratyje yra kas 14 lietuvių imigrantų šeima.
„Į mūsų bendriją pastaruoju metu kreipėsi 20 šeimų, kurios jaučia padidintą tarnybų dėmesį. Jos klausia, ką daryti, kaip elgtis?“, - pasakojo Norvegijoje gyvenanti moteris.
Ji pastebi, kad ramus, paklusnus vaikas, norvegų manymu, yra blogas auklėjimo pavyzdys. Norvegai galvoja, kad toks vaikas yra tiesiog padarytas patogiu auginimui.
„Norvegų įsitikinimu, tėvai neturi jokių teisių į vaikus, o vaikai turi visas teises į mus“, - pasakojo L.Baltrukonienė. Jos teigimu, lietuvė motina kartais persistengia kraudama lauknešėlį į darželį. Norvegai galvoja, kad vaikas, valgydamas kitokį nei visi maistą, patiria neigiamus jausmus.
„Lietuvių šeimos džiaugiasi, kad vaikas, dar nepradėjęs lankyti mokyklos, jau moka skačiuoti, pažįsta raides. O norvegai akcentuoja visai kitus dalykus. Jie didžiuojasi, kad vaikas susiriša batų raištelius ar susikrauna kuprinę, o skaityti, skaičiuoti, rašyti išmoks mokykloje“, - mentaliteto ir mąstymo skirtumus vardijo konferencijos dalyvė. Ji atkreipė dėmesį, kad smurto prieš vaikus atveju, baudžiamoji atsakomybė gresia ne tik smurtautojui, bet ir tokį įvykį mačiusiems ir vaikų gerovės tarnybos neinformavusiems asmenims.
