Populiariausios tėvų frazės, kurių negalima sakyti vaikams

Pasakymus, kurių nuolat pažeria suaugusieji, vaikas suvokia kaip matematikos formules. Jomis jis vadovausis visą savo gyvenimą – beje, visiškai nesąmoningai. Todėl tėvai turi parinkti teisingus žodžius, kalbėdamiesi su sūnumi ar dukterimi. Juk tėvų „programavimo“ galia yra nepaprastai didelė. Pasistenkite, kad ji būtų kuriamoji, o ne griaunamoji. Pateikiame frazes, kurių negalima sakyti vaikams.

1. „Neprieštarauk!“, „Nelakstyk!“, „Nelįsk!“, „Netriukšmauk!“, „Neįjunk!“, „Neliesk!“, „Nevalgyk“ (pavyzdžiui saldumynų). Jei norite, kad vaikas nevalgytų saldainių, neimtų į rankas peilių ir tėčio planšetinio kompiuterio - viso to nepalikite matomoje vietoje.

Uždraustas vaisius, kaip žinoma, saldus. O vaikystėje - ypač! Be to, ir žmonijos pažanga būtų neįmanoma, jei ji nesugebėtų įveikti draudimų. Net protingą draudimą žmogus suvokia kaip pasirinkimo laisvės ir teisės pačiam kaupti patyrimą apribojimą. Paaugliui sakote „Nerūkyk!“, o jis perka cigaretės. Viskas dėsninga!

Apsidairykite aplinkui: gatvėse prismaigstyta lentelių „Po žaliąją veją nevaikščioti!“, muziejuose - „Rankomis neliesti!“, o salių budėtojos nedelsiant puola prie vaikų, jei šių rankos tiesiasi prie eksponatų vitrinos. Gal dėl to paaugliai ir „neliepsnoja“ meile muziejams?

Patarimas tėvams Užuot ištarę kategorišką ir griežtą „Ne“, savo atžalai visuomet paaiškinkite kodėl to daryti negalima ir neįkyriai įteikite vaikui mintį atsisakyti vieno ar kito poelgio: lai tokį sprendimą jis priima savarankiškai. Tuomet tikrai nesieks draudžiamo vaisiaus.

2. „Tokiu būdu gyvenime nieko nepasieksi“ (nieko neišmoksi), „Tau tik pardavėja (kiemsargiu, valytoja ir pan.) būti“, „Tavo smegenyse vienas vingis“, „Tavo rankos ne iš tos vietos auga“, „Visų vaikai kaip vaikai, o tu...“. Atminkite: tokie žodžiai, išsprūdę įpykus ar tarp kitko, gali sugadinti vaikui gyvenimą. Na, o mažų mažiausiai - sumažinti jo savivertę: jis laikys save nevykėliu, kuris visus tik nuvilia ir nesugeba įgyvendinti savo svajonės. O jei taip, tai kam reikia stengtis, jei vis tiek jam niekas nepavyks?

Nepykite, jei vaikas nepateisina jūsų vilčių ir lūkesčių. Atminkite: tokiais atvejais jis nusimena žymiai daugiau. Palaikykite, įkvėpkite jam optimizmo, sakydami: „Nieko, kitą kartą pavyks. Juk tu - šaunuolis/ė!“

3. „Tavo tėvai - ne milijonieriai“, - taip paprastai atsakoma į vaiko prašymą nupirkti šokoladuką, žaislą, oro balionėlį. „Oro balionėlis - ne cukrus, į arbatą neįdėsi!“ - tokį ir panašius pasakymus vaikas suvokia ne kaip tėvų nenorą nupirkti balionėlį, o jam atrodo, kad tėvai jo nemyli.

Vaikas dar nesupranta tėvų humoro, o skriauda, kad mama ar tėtis pagailėjo pinigų oro balionėliui, išlieka visą gyvenimą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad oro balionėlius reikia pirkti kiekvieną kartą, kai vaikas juos pamato.

Pasistenkite, kad vaikas pakeistų savo troškimą, paklausdami: „Tau iš tikrųjų reikia dar vieno oro balionėlio? Jei taip, tuomet nupirksime, - žinoma. Bet iš pradžių dar kartą pagalvok: o gal už šiuos pinigus geriau nupirksime knygelę ar nueisime į kiną?“

Jūsų uždavinys - išmokyti savo atžalą elgtis su pinigais ir padėti jam sužinoti jų kainą. Jei pasakysite, kad oro balionėliui neturite pinigų (nors jie guli piniginėje ir vaikas tai žino), atžala nuspręs, kad jums gaila išleisti pinigų jo reikmėms, o tai reiškia, kad jūs nemylite jo ir pradės pavydėti milijonierių vaikams - juk jiems viskas perkama!

„Aha, argi jis liausis?“ Pasakysite šiuos keturis provokuojamus žodžius ir vaikas kone valandą verks. „Nedrįsk!“, „Nutilk!“, „Atstok tuojau pat!“, „Ar ne tau sakiau?“, - įdomu, kaip reaguotumėte, jei kas nors su jumis išdrįstų kalbėti tokiu tonu? Tai - labai žemina ir skaudu.

Panašų pokalbį suaugęs žmogus įvertintų kaip chamiškumą - taip jį suvokia ir vaikas.

Jei jūsų atžala ko nors primygtinai reikalauja, ko nors siekia, nevartokite tokių nemandagių žodžių, o susitarkite su juo!

4. „Jis/ji - visas į tėvą. Iškart matyti kieno genai!“ - tai sakoma, kai vaikas daro kažką ne taip. Negatyviu prototipu gali tapti vyro motina, su kuria mamos santykiai ne patys geriausi: „Na, tiesiog savo senelės kopija!“ Bet kokio auklėjimo tikslo siekia tėvai, pažerdami tokių frazių?

Faktiškai įteigiate vaikui, jog jis yra nepataisomas: juk genų neįveiksi! Be to, priverčiate vaiką jausti savo kaltę dėl to, kad jis giminė su blogais, jūsų požiūriu, bet kartu ir jūsų mylimais žmonėmis. Bet ar ne jūs išrinkote savo atžalai giminaičius?