Už lietuvės ir rumuno kovą dėl vaiko mokės Vilnius

Dėl buvusių sugyventinių – lietuvės ir rumuno – nesugebėjimo susitarti, kaip užsienyje gyvenantis tėvas galėtų matytis su savo sūnumi, finansinių nuostolių patirs Lietuva.

Daugiau nuotraukų (1)

Asta Kuznecovaitė („Lietuvos rytas“)

Jan 29, 2015, 8:04 AM, atnaujinta Jan 14, 2018, 6:27 PM

7 tūkstančiai eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 tūkstančiai eurų patirtoms teismo išlaidoms atlyginti – tiek Lietuva turės sumokėti Moldovos ir Rumunijos piliečiui Eugeniui Manicui, nuo kurio sugyventinė lietuvė paspruko su mažamečiu sūnumi.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) nusprendė, kad Lietuva pažeidė šio Londone gyvenančio vyro teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.

Dėl to esą kaltas Utenos rajono apylinkės teismas, antstolė ir advokatė, kurie nesiėmė reikiamų priemonių, kad E.Manicui būtų sudarytos tinkamos sąlygos matytis su vaiku.

Lietuvoje geriau nei Londone

E.Manicas su Lietuvos piliete susipažino Londone. Jie kurį laiką gyveno kartu, 2007 metais susilaukė sūnaus, tačiau poros santykiai nuolat šlijo. Tad 2008 metų birželį atostogauti į Lietuvą su sūnumi išvykusi moteris nusprendė į Londoną negrįžti.

E.Manicas moterį apkaltino vaiko pagrobimu. Jis pradėjo kovą dėl jo sugrąžinimo į Jungtinę Karalystę ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

Jo sprendimas užsieniečiui buvo nepalankus. Teismas konstatavo, kad vaikas Lietuvoje turi daug geresnes gyvenimo sąlygas negu Londone, kur sugyventiniai gyveno mažame vieno kambario bute statybų pašonėje.

Taip pat konstatuota, kad vaikas į Lietuvą išvežtas vos septynių mėnesių amžiaus, yra Lietuvos pilietis, todėl negali būti prisirišęs prie savo gimimo vietos.

Pinigų sūnui pagailėjo

Teisme E.Manicui buvo iškelta viena sąlyga – berniukas į Londoną gali grįžti nebent su motina, tačiau vyras šeimą turi išlaikyti.

Ši sąlyga Moldovos ir Rumunijos piliečiui netiko. Jis sutiko buvusiai sugyventinei apmokėti lėktuvo bilietus, tačiau atsisakė surasti jai būstą ir ją išlaikyti.

E.Manicas teigė, esą moteris pati turi pinigų, be to, jis jai buvo davęs 300 svarų ir 2000 litų, tad šios sumos esą pakanka jai pragyventi Anglijoje.

E.Manicui atsisakius išlaikyti sūnų ir buvusią draugę, jo skundas buvo atmestas.

Išsigando, kad vaiką pagrobs

Bet E.Manicas nenuleido rankų – kreipėsi į Jungtinės Karalystės teismą.

Britų teisėjai, kaip ir jų kolegos Lietuvoje, nusprendė, kad vaikas turi augti su motina Lietuvoje, bet ji privalo leisti tėvui matytis su sūnumi ir pati nuvežti jį į Angliją.

Moteris Jungtinės Karalystės teismo sprendimo nevykdė, o vaiko tėvui pareiškus, jog ji privalo pasirašyti atitinkamus dokumentus, kad atžala gautų Rumunijos ir Moldovos piliečio pasus, 2011 m. pradžioje kreipėsi į Utenos teismą, kad jis pakeistų E.Manico ir sūnaus bendravimo tvarką ir priteistų iš tėvo išlaikymą vaikui.

Baimindamasi, kad buvęs sugyventinis gali pagrobti vaiką, lietuvė taip pat paprašė stabdyti Jungtinės Karalystės teismo sprendimą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti E.Manicui išvežti vaiką už Lietuvos ribų.

Teismus užvertė skundais

Moters prašymą Utenos teismas patenkino, sprendimas buvo išsiųstas E.Manicui, tačiau pastarasis pradėjo reikšti dar daugiau pretenzijų.

Jis pasipiktino, jog nebuvo pakviestas į teismą, o galiausiai kreipėsi į antstolę, kad ji priverstų jo buvusią draugę vykdyti Jungtinės Karalystės sprendimą, apkaltino valstybės jam skirtą advokatę neveiklumu ir pareiškė norą dalyvauti kituose posėdžiuose. Bet kai buvo pakviestas į vieną iš jų, atsakė, kad negali atvykti dėl finansinių sunkumų ir darbo reikalų.

Visi E.Manico skundai buvo atmesti, o 2012 metais Utenos teismas nustatė ir naują tėvo bei sūnaus bendravimo tvarką – E.Manicui leista vaiką matyti kasdien nuo 16 iki 18 val. Utenos vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpose, prieš dvi dienas apie būsimą pasimatymą įspėjant vaiko motiną ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistes.

Rado prie ko prikibti

Po šito sprendimo E.Manicas kreipėsi į EŽTT pareikšdamas, kad Lietuva pažeidžia jo teises.

Nors Lietuvos Vyriausybė prašė E.Manico skundą atmesti, Europos žmogaus teisių teismas jį priėmė ir nustatė, jog Lietuva buvo neteisi dėl to, kad Utenos rajono apylinkės teismas nepakvietė E.Manico į posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir tai esą nulėmė teismo proceso neteisingumą.

Teismui kliuvo ir dėl pakeistos bendravimo su vaiku tvarkos – esą Utenos apylinkės teismas, neturėdamas jokių svarių priežasčių, pakeitė Jungtinės Karalystės nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką ir nustatė naują, kuri yra ypač nepalanki E.Manicui.

EŽTT taip pat pripažino, kad buvo pažeistos E.Manico teisės, nes antstolė ir jam valstybės skirta advokatė veikė formaliai ir netinkamai atstovavo vyro interesams, nes nekreipė dėmesio į visus jo pageidavimus.

Istorijos tęsinys – teismuose

EŽTT sprendimas papildys E.Manico kišenę, tačiau tai dar nereiškia, kad jis galės bet kada matytis su sūnumi ar buvusi sugyventinė privalės berniuką vežioti į Londoną.

Naują E.Manico bendravimo su vaiku tvarką turės nustatyti Lietuvos teismai, nors gali būti, kad skundus rašyti mėgstantis užsienietis daugiau niekada nepamatys savo vaiko, nes berniuko motina teismui yra pareiškusi ieškinį, kuriuo prašo neribotam laikui apriboti E.Manico teises į sūnų.

Šis teismo procesas Utenos rajono apylinkės teisme buvo sustabdytas laukiant EŽTT sprendimo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kodėl G. Nausėda dar nelaimėjo?