Apie tai pasakojo Lietuvos Respublikos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Asta Skaisgirytė Liauškienė portalui Anglija.today
– Kuo ypatinga Vasario 16-osios šventė dabartinėje Lietuvoje – juk Lietuva jau yra įsiliejusi į tarptautinę bendruomenę o Lietuvos piliečių sąmoningumo lygis gana aukštas?
– Kaip ir anksčiau, valstybingumo skiepijimas ir pilietinės visuomenės ugdymas išlieka svarbiausiais Vasario 16-osios šventės uždaviniais. Šie uždaviniai buvo svarbūs prieš 25 metus, kai buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas, jie išlieka svarbūs ir dabar. Lietuvos valstybingumas buvo ne tik atkurtas, daug ką reikėjo sukurti iš naujo, pavyzdžiui, diplomatinę tarnybą, krašto apsaugos sistemą... Į Jungtinę Karalystę atvykę lietuviai privalo integruotis, priimti vietinės visuomenės taisykles, tačiau taip pat nepamiršti, kad jų šaknys yra Lietuvoje. Džiaugiuosi, jog didelė dalis Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės yra sąmoninga ir leidžia savo vaikus į šeštadienines ir sekmadienines lietuviškas mokyklėles, jų turime virš 40.
Šios mokyklėlės yra labai svarbios, nes vaikai penkias dienas per savaitę lankydami angliškas mokyklas, augdami ir bendraudami angliškoje aplinkoje gali labai greitai pamiršti lietuvių kalbą.
Ačiū tėvams, leidžiantiems savo vaikus į lietuviškas mokyklėles ir lietuvių kalbos mokytojams, užsiimančiais su šiais vaikais. Lietuvių kalbos išlaikymas, pilietiškumas ir meilė Tėvynei – tai ne tuščios sąvokos.
-Tarp išeivių vis dažniau girdima nuomonė, kad lietuviams pats metas įsteigti lietuvišką mokyklą Londone. Šiuo metu Jungtinės Karalystės sostinėje daugiausiai veikia ikimokyklinio arba pradinio ugdymo lietuviškos švietimo įstaigos. Gal artimiausiu metu Londono lietuviai galės tikėtis pilnavertės, vidurinį išsilavinimą suteikiančios lietuviškos švietimo įstaigos?
– Ši idėja būtų svarstoma, jei susidarytų pakankamas skaičius mokinių. Didžiausia problema yra ta, kad šiuo metu lietuviškos mokyklėles yra pasklidusios po visą Jungtinę Karalystę. Pusė šių mokyklėlių yra Londone, tačiau kyla klausimas ar užtektų mokinių užpildyti kiekvieną lietuviškos vidurinės mokyklos klasę.
Jei kalbame apie lietuvišką vidurinę mokyklą visai Jungtinei Karalystei, tuomet reikėtų svarstyti ir mokinių bendrabučio statybos klausimus. Žinoma, apie lietuviškos vidurinės mokyklos Londone steigimą galima galvoti, tačiau, kol kas nejaučiame, jog šiam sprendimui jau atėjo reikiamas metas, Tačiau, jei lietuviškos vidurinės mokyklos iniciatyva kiltų iš mokinių tėvų, mielai svarstytume šį klausimą ir bandytume jį įgyvendinti.
Kalbant apie kitų užsienyje esančių gimnazijų patirtį, pastebėtina, kad, pavyzdžiui, Hiutenfeldo miestelyje (Vokietijoje) esanti lietuviška Vasario 16-osios gimnazija, yra privati gimnazija, bet Lietuvos valstybė šią gimnaziją itin smarkiai remia.
Vasario 16-osios gimnazija iš esmės yra Lietuvos valstybės išlaikoma gimnazija. Retkarčiais Lietuvoje pasigirsta balsų, abejojančių šios gimnazijos finansavimo tikslingumu, ar verta toliau išlaikyti šią gimnaziją? Turime sau labai aiškiai atsakyti į šį klausimą, kad tikrai verta steigti visiškai lietuvišką mokyklą Londone. – Prieš kelerius metus Kembridžo universiteto Lietuvių bendrijos prezidentas Ignas Budvytis teigė, kad šiuolaikiniame pasaulyje lemta dominuoti „globaliems lietuviams“ – lietuviams atvirai besidalijantiems savo idėjomis, nebijantiems naujovių, įsiliejantiems į įvairias tarptautines rinkas.
Kita vertus, pasak komunikacijų teoretiko, profesoriaus Arūno Augustinaičio, pastebimos ir tam tikros neigiamos tendencijos – Lietuva nespėja į globalių pokyčių traukinį, pastebimas tam tikras Lietuvos „provincialėjimas“. Esą Lietuva tampa Vakarų pakraščiu. Kaip manote, ko Lietuvai reikia, siekiant sparčiau pasivyti Vakarų valstybes?
– Manau, kad globalėjimas yra neišvengiamas, norime mes to ar ne. Lietuva negali išvengti globalių procesų. Svarbu kaip patys lietuviai save suvokia globaliuose procesuose. Pavyzdžiui, Pasvalyje gyvenantis verslininkas, gali sukurti produktą ir internetu jį pristatinėti visame pasaulyje. Šiuo atžvilgiu irgi labai svarbu, kaip Lietuvoje sukurtas bus pristatytas užsienyje – ar ant jo bus užrašyta „Made in Lithuania“ (pagaminta Lietuvoje), ar „Made in EU“ (pagaminta ES), o gal visiškai nieko.
Kalbant apie tai, kiek lietuvių tauta yra atvira pasauliui, jo naujovėms, galima rasti įvairių argumentų. Pavyzdžiui, prekybos srityje Lietuva yra viena iš atviriausių valstybių pasaulyje, todėl prekybos apyvarta su užsienio šalimis sudaro 120 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvių tautai kartais būdingas užsispyrimas ir nenoras priimti naujoves, ypač kai kalbama apie vidinius Lietuvos reikalus. Taip buvo su skalūninėmis dujomis, kai suveikė principas „čia mano kiemas, neleisiu jo teršti ir nuodyti“. Kitas klausimas, kiek lietuviškas uždarumas, įvairių naujovių atžvilgiu, yra spontaniškas, o kiek sąmoningai skatinamas išorinių jėgų.
– Kaip Lietuvą (globaliai ar provincialiai) suvokia Jungtinės Karalystės valdžia ir jos gyventojai?
– Britai Lietuvą suvokia kaip Baltijos šalių regiono dalį. Britai aiškiau suvokia ne Lietuvą, o regioną. Apie Baltijos šalis žinoma, kad jos yra išsivadavusios iš sovietinės okupacijos, pasak britiško supratimo – “naujos“ valstybės. Jiems ganėtinai sunku suvokti Lietuvos valstybingumo istoriją.
Jungtinės Karalystės gyventojų, pamenančių Lietuvos valstybingumą tarp dviejų pasaulinių karų, yra likę labai nedaug, o britų kartos, gimusios ir užaugusios po II Pasaulinio karo, įsivaizduoja, kad buvo Sovietų Sąjunga ir taškas (Ambasadorės balse jaučiama ironija – red. past.).
Nuolat tenka aiškinti, kad Lietuvos valstybė yra susikūrusi net ne tarpukariu, o beveik prieš 1 000 metų. Istorinio Lietuvos valstybingumo plačioji britų visuomenė nežino, todėl, kai organizuojame kokius nors renginius, pabrėžiame, Lietuvos sąsajas su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, siekiant parodyti, kad Lietuva – sena, gilias tradicijas turinti Europos valstybė.
Apskritai, britams visos Vidurio ir Rytų Europos šalys yra naujos. Šias šalis jie taip ir vadina „New Europe“ (Naujoji Europa). „Naujoji Europa“ britams – neatrasta Europos dalis, jie vis dar bando suprasti „Naujosios Europos“ valstybes.
Šis požiūris atsispindi ir britiškame mentalitete – „Naujoji Europa“ dar kartais vadinama „Besiformuojančia Europa“ (angl. Emerging Europe).
Reikia pabrėžti, kad Jungtinė Karalystė Europos valstybes vertina per savo išskirtinumą. Jungtinė Karalyste yra sala, kuri Europą suvokia kaip kontinentą, kuriame viskas vyksta kiek kitaip. Dar yra Tautų Sandraugos (angl. Commonwealth of Nations) valstybės – buvusios Jungtinės Karalystės kolonijos.
Taip pat dar yra ES formatas, kurį britai pripažįsta, bet nebūtinai labai mėgsta.
Nenuostabu, kad per šią painią valstybių hierarchiją tikram britui pabandyti suvokti, kas gi yra tos Baltijos šalys, yra gana sunku, todėl jos priskirtos naujoms, dar vis atrandamoms valstybėms. Šiuo atžvilgiu labai svarbu, kokias žinias Lietuva ir už jos ribų gyvenantys lietuviai skleidžia britams apie savo šalį.
Britų visuomenėje kol kas nėra susiklosčiusio vieningo Lietuvos įvaizdžio, todėl būtina formuoti teigiamą Lietuvos įvaizdį. Lietuvoje apsilankę britai lieka sužavėti mūsų architektūra, kultūra, žmonių svetingumu. Galima teigti, kad Lietuvoje viešintys britai būna maloniai nustebinti.
Kita vertus, į Lietuvą nenuveši visų britų, todėl labai svarbus Lietuvos įvaizdžio kūrimas. Manau, kad Lietuvos įvaizdžio formavimui, pavyzdžiui, versle, perspektyviausios yra nišinės sritys: lazerių, puslaidininkių gamyba, nanotechnologijos ir panašios sritys.
Propaguodama naująsias technologijas Lietuva britų sąmonėje įsitvirtina kaip moderni, šiuolaikinė valstybė. Britai žavisi Lietuvoje vyraujančiomis šiaurietiško, minimalistinio dizaino tendencijomis, stebisi, kad Lietuvoje yra gerų džiazo muzikos kolektyvų ir panašiai.
Lietuva turi visą programą, skirtą savo įvaizdžio pristatymui potencialiems turistams, turistines keliones organizuojančioms kompanijoms.
Šia programa siekiama įtraukti Lietuvą į „Naujosios Europos“ maršrutus, kad per kelias valstybes keliaujantys britai galėtų ją aplankyti. Britams, pasižymintiems regioniniu mąstymu, lengviau aplankyti kelias „Naujosios Europos“ valstybes, pavyzdžiui, Baltijos šalis, tačiau pabuvoję šiose šalyse britai labai nustemba, kad trys mažos, kaimyninės valstybės gali būti tokios skirtingos.
Regioninis britų požiūris yra gana palankus Lietuvai, nes Lietuvos kaimynė Estija visame pasaulyje yra išpopuliarinusi šiuolaikinės „elektroninės Estijos“ (angl. e-Estonia) įvaizdį.
Britams visos Baltijos šalys tada asocijuojasi su technologiškai pažangių valstybių įvaizdžiu (Lietuvos pažanga interneto plėtroje yra gana akivaizdi – britų žiniasklaidoje paviešinti faktai, kad tarp 33 Europos valstybių sostinių, pagal interneto ryšio infrastruktūros plėtrą ir interneto ryšio spartą, Londonas užėmė tik 26 vietą, o Vilniui atiteko 3 vieta – red. past.).
Kalbant apie britiškų institucijų darbuotojų požiūrį į Lietuvą, pažymėtina, kad valstybinėse įstaigose dirbantys žmonės priversti daugiau keliauti, todėl didelė tikimybė, kad jie jau lankėsi Lietuvoje.
Kita vertus, pasitaiko valstybinių institucijų darbuotojų, kurie Lietuvoje yra buvę prieš 15-20 metų, todėl jiems reikia labai ilgai aiškinti apie šalyje įvykusius pokyčius.
XX amžiaus 10-dešimtmetyje Lietuvoje viešėję britai tuometinę Lietuvą matė kaip atsilikusią II-ojo bloko (sovietų dominuojamo pasaulio) šalį ir nebegali atpažinti Lietuvos, kai apsilanko joje dabar. Britams labai svarbu vizualiai pamatyti Lietuvos pažangą, kad galėtų ją įvertinti.
Lietuvos įvaizdžio britų visuomenėje skiepijimas yra tęstinis darbas, nenutrūkstantis procesas. Manau, kad šis procesas dar tęsis ilgus metus.
