Po trijų valandų naktinės kelionės visureigiu visiška bekele kitą rytą vos prabudus jau laukė kupranugariai. Viskas įvyko taip greitai ir netikėtai, kad kelias dienas dykumų karalystėje pora jautėsi tarsi Marse.
Pusryčiai kopų papėdėje po šaltos nakties prie laužo, šachmatų turnyras pilnaties šviesoje, čirškantis tadžinas – Maroko nacionalinis patiekalas ir miegas mažame kilimais dangstytame namelyje. Saldi ryto šiluma ir dar saldesnė mėtų arbata. Tokie įspūdžiai užliejo Igną ir Aušrą, dieną praleidę braidydami po smėlio jūrą jie pasijuto lyg apimti lengvo šoko nuo grožio ir erdvės begalybės.
Naktis Sacharoje – tarsi dar vienas visiškai kitoks gyvenimas. Pilnaties nušviestos kopos banguoja mėnuliui slenkant milžinišku dangumi.
Paskutinę naktį dykumoje lietuviai nusprendė įsiamžinti ir prieš kamerą surengė valandos iškylą. Fotografuota juostiniu fotoaparatu „Hasselblad“ su valandos išlaikymu – smėlyje galima atsekti jų pėdsakus iki arbatos gurkšnojimo vietos ir atgal.
Tai tarsi filmas viename kadre.
Sacharos dykumoje menininkas įamžino kūdikio besilaukiančią mylimąją, o vasario 9 dieną gimė Vincentas. Kūdikis į šį pasaulį atėjo mėnesiu anksčiau, nei buvo numatyta.
