Vyrui kilo minčių apie savižudybę
Pirmojo vaiko gimimas šeimai, regis, turėtų būti vienas laimingiausių jos gyvenimo įvykių. Tačiau niekam ne paslaptis, kad tūkstančiams moterų pirmagimio atsiradimas gali išprovokuoti ir puokštę neigiamų emocijų. Ta būklė vadinama depresija po gimdymo, bet iki šiol buvo manoma, kad ją patirti gali tik motinos.
Markas neslepia – buvo taip sunku, kad net kilo minčių apie savižudybę. Į kankinančią būseną jis nugrimzdo 2004 metais gimus sūnui Ethanui. Depresija po sunkaus gimdymo susirgo ir Marko žmona Michelle (37 m.).
Dugną vyras pasiekė, kai pradėjo galvoti apie savižudybę. Netgi jo uošvė matydavo, kaip apimtas nerimo jis nervingai siūbuoja supamojoje kėdėje.
„Mano žmona gimdė 22 valandas, tik po to jai buvo atliktas cezario pjūvis. Pamatęs tą kankinantį gimdymą patyriau panikos ataką. Buvau įsitikinęs, kad mirs ir mano žmona, ir kūdikis“, – pasakojo Markas.
Nerimas nedingo ir grįžus namo.
„Namie negalėjau liautis nerimavęs, ar sugebėsiu būti geras tėvas. Rūpindamasis viskuo visiškai išsekau“, – neslėpė vyras.
Grįžęs namo iš ligoninės su žmona ir kūdikiu Markas pradėjo grimzti į sunkią depresiją. Žmona keletą dienų negalėjo atsikelti iš lovos.
Dėl šeimos paliko darbą
Kad jai padėtų, Markas apsisprendė pusmečiui išeiti iš darbo ir tą laiką rūpintis vien tik šeima. Tačiau tuomet šeimai iškilo finansinių problemų, dėl to net ėmė braškėti santykiai.
„Kadangi visą laiką dirbau, man buvo sunku mesti darbą.
Viskas, ko norėjau, – kad mano žmonai būtų geriau, bet nežinodamas, kaip tai padaryti, jaučiau stresą. Jaučiausi kaltas ir nuo visko izoliuotas“, – savo būseną prisimena vyras.
Jo draugai nieko nežinojo. „Negalėjau su niekuo pasikalbėti, todėl ėmiau gerti, kad nutolinčiau tuos dalykus“, – prisipažino Markas.
Nors oficialiai tai niekada nebuvo diagnozuota, vyras įsitikinęs: jam buvo depresija po gimdymo, kaip ir jo žmonai. Giliausia duobė buvo pasiekta 2011-aisiais. Šiuo metu Markas vartoja vaistus ir lanko kognityvinės elgesio terapijos kursus. Pora tikina tapusi kaip niekada artima, o jų ryšys su sūnumi – fantastiškas.
Tai įkvėpė Marką atsidėti visuomeninei veiklai. Jis įkūrė paramos grupę tėvams, kurie patys ar jų partnerės kenčia nuo depresijos po gimdymo.
Trečdalis jaunų tėčių kenčia nuo depresijos
Naujai atlikto tyrimo duomenimis, net 73 procentams naujų tėvų Jungtinėje Karalystėje kelia nerimą jų partnerės psichikos būklė, o 38 procentams – ir jų pačių.
„Priežastys, kodėl vyrai gimus vaikui patiria psichologinių problemų, įvairios, – aiškino Markas. – Vieni patys suserga depresija po gimdymo, kiti jaučiasi prislėgti, nes jų partnerėms atsiranda psichikos problemų.
Vaiko gimimas turėtų būti laimė, bet taip būna ne visuomet. Jeigu žmonių negąsdintų psichikos ligos stigma, jie pagalbos ieškotų kur kas greičiau ir lengviau pasveiktų.“
Tyrimui vadovavusi Sarah McMullen sakė, kad būtina pripažinti, jog vaiko gimimas stipriai paveikia ne tik motiną, bet ir tėvą.
Tačiau vyrai dažnai jaučiasi nejaukiai atviraudami apie savo jausmus, dėl to būtina juos paskatinti nebijoti ieškoti pagalbos.
Tyrimo rezultatai rodo, kad net trečdalis jaunų tėčių kenčia nuo depresijos po gimdymo. Didžiojoje Britanijoje ši liga kasmet diagnozuojama apie 70 tūkstančių moterų, tačiau auga ir tėčių, kuriems diagnozuota depresija, skaičius.
Didžiausią įtaką tam daro padidėjusi emocinė ir finansinė atsakomybė, o padėtį ypač pablogina miego trūkumas.
Vyrai labiau nei moterys linkę depresiją ir įtampą malšinti alkoholiu. Apie pusę moterų depresiją kenčia tyliai.
Apima bejėgiškumo jausmas
Tyrimas taip pat parodė, kad beveik trims ketvirtadaliams tėčių kelia nerimą partnerės psichikos būklė.
„Šalia kiekvienos motinos, kenčiančios nuo depresijos po gimdymo, yra ir tėvas, kuriam galimai yra tas pat. Sveikatos specialistai turi remti šeimas kaip visumą. Kuo greičiau bus suteikta pagalba, tuo greičiau jie pasveiks“, – pabrėžė Markas.
Robas Sandleris iš JAV irgi suvokė, kad su pirmojo vaiko gimimu gyvenimas pasikeis. Tačiau vyras nenumanė, kad netrukus jį kaip pelkė įtrauks visiško bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmas.
„Kai sužinojau, kad turėsime vaikelį, buvau pilnas entuziazmo, – prisimena Robas. – Kartu su žmona ėjau į visas konsultacijas ir apžiūras ultragarso aparatu, norėjau visur dalyvauti.
Bet praėjus savaitei, kai parsivežėme Asher namo, aš palūžau.
Tai, kas turėjo būti laimingiausias mano gyvenimo laikotarpis, tapo didžiausiu košmaru.“
Mėgstantis viską kontroliuoti Robas išsigando kasdienės rutinos pokyčių.
„Žinojau, kad bus baigta su tokiais kvailais dalykais kaip televizoriaus žiūrėjimas, žaidimas kompiuteriu ar miegas kada panorėjus.
Bet išsigandau, kad niekada nebegalėsiu grįžti prie savo pomėgių, draugų. Jaučiausi įkalintas ir pradėjau kuo daugiau laiko praleisti darbe, nes nenorėjau grįžti namo, kad ten jausčiausi kaltas dėl to, ką manau.
Buvau aktyvus tėvas, bet kartais nekontroliuojamai imdavau verkti.
Tai buvo baisu. Jei atvirai – nebemaniau, kad kada nors taps geriau“, – pasakojo vyras.
Vyras serga, jeigu ir žmona išgyvena tą patį
Amerikos medicinos asociacijos duomenimis, 10 procentų tėčių visame pasaulyje patiria požymius, kurie įprastai laikomi depresijos po gimdymo požymiais.
Tai ypač pasireiškia pradedant pirmuoju žmonos nėštumo trimestru ir baigiant šešiais pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais.
O aiškiausias ženklas, kad vyras gali sirgti depresija po gimdymo, – jei ir jo žmona išgyvena tą patį.
„Pusė vyrų, kurių partnerės serga depresija po gimdymo, ir patys ja serga, – sakė psichoterapeutas iš Ouklando Willas Courtenay. – Abiejų tėvų depresija gali turėti baisių pasekmių jų santykiams ir ypač jų vaikams.“
Visuomenėje tebesklando kultūrinis mitas, kad vyrai turi būti ištvermingi, įveikti visus sunkumus.
„Todėl kai vyrai ima jausti nerimą, tuštumą ar negalėjimą valdyti situacijos, jie nesupranta to ir neieško pagalbos“, – pažymėjo specialistas.
Moterys labiau naudojasi socialiniais tinklais, dalijasi istorijomis ir patarimais apie nėštumą bei motinystę. Tuo metu jų vyrai faktiškai visada jaučiasi vieniši su savo liūdesiu ar tėvystės baime.
„Kad ir kaip mylėčiau savo sūnų, pirmieji keli mėnesiai buvo tikras pragaras, – prisipažino kitas amerikietis Chrisas Illuminati, kuris gimus sūnui Evanui atsidėjo vien tėvystei. Pačios baisiausios mintys jį apimdavo ketvirtą valandą ryto.
„Blogiausia būdavo paryčiais. O ką, jeigu palikčiau jį rėkiantį kaip automobilio signalizaciją ir grįžčiau į lovą? Sėdėdamas vienas su kūdikiu tamsiame kambaryje jausdavausi taip, lyg būčiau vienintelis žmogus pasaulyje, kuris šiuo metu nemiega“, – pasakojo vyras.
Tėčius kamuoja dusulys, širdies permušimai
Dažnai vyrams rasti pagalbą sukliudo įsitikinimas, kad moterims depresiją po gimdymo sukelia hormonų pokyčiai. Esą vyrai negali patirti šios būklės, nes negali nei pastoti, nei pagimdyti.
Tačiau tyrimai rodo, kad vyrams per jų partnerių nėštumą ir po gimdymo taip pat svyruoja hormonai – dėl neaiškių priežasčių.
Sumažėja testosterono, padaugėja estrogeno, prolaktino ir kortizolio.
Kai kurie vyrai net patiria tokius simptomus kaip pykinimas ir priauga svorio. Mokslininkai spėja, jog hormonų svyravimai yra gamtos būdas užtikrinti, kad gimus vaikui tėvas būtų šalia ir užmegztų su juo ryšį.
Tačiau depresija po gimdymo – kur kas daugiau nei hormonai, tai sudėtingas reiškinys.
Ją gali patirti ne tik biologiniai tėvai, bet ir įtėviai.
Ekspertai mano, kad šiuo metu pastebimas vyrų depresijos po gimdymo padažnėjimas, nes šiuolaikiniai tėvai atsiduria tokiose psichologinėse, socialinėse ir ekonominėse situacijose, kokiose anksčiau būdavo tik moterys.
JAV ekonominės recesijos laikotarpiu 80 procentų netekusiųjų darbo buvo vyrai. Pagimdžiusios moterys eidavo dirbti, o vyrai likdavo prižiūrėti vaiko ir rūpintis namų ruoša – tai darbai, kurie tradiciškai tekdavo moterims.
O tai reiškia daug streso, mažai miego. Pridėjus dar ir hormonų pokyčius, gauname tobulą terpę depresijai.
„Mano žmona ir aš buvome tokie laimingi, kad turėsime dukrelę, – pasakojo amerikietis Dave’as Weberis. – Manėme, kad esame tam pasiruošę, bet niekas nevyko taip, kaip tikėjomės.
Julie ilgai kankinosi bandydama pagimdyti, o galiausiai jai buvo atliktas cezario pjūvis.
Žindymas buvo skausmingas, ir gydytojai nežinojo, kodėl. Devynis mėnesius ji kankinosi dažnai verkdama, kad negali nieko padaryti, ir manydama, jog išprotės.
Aš maniau, kad ji stipri, visada žino, ką daro. Jaučiausi lyg mažas berniukas, persigandęs, kad negaliu niekuo padėti – jei jau ji negali nieko padaryti, kaip padarysiu aš?“
Vyrams depresija dažnai pasireiškia kiek kitaip nei moterims. Nors dalies vyrų atveju galima pastebėti klasikinius liūdesio požymius, kiti tampa irzlūs, nervingi ar pikti.
Tėčius kamuoja dusulys, širdies permušimai ar panikos atakos.
Vyrai jaučiasi menkaverčiai, praranda susidomėjimą seksu ir veikla, anksčiau teikusia jiems džiaugsmą. Jie įninka į alkoholį, narkotikus, lošimus ar ieško nesantuokinių santykių.
