Pagrindinis projektų veiklų tikslas – ugdyti mokinių pilietiškumą, politinį aktyvumą, kūrybiškumą bei patriotiškumą neformaliuoju būdu. Projektus iš dalies finansavo Kultūros taryba ir Kultūros ministerija bei Alytaus miesto savivaldybė. Apie tai rašo portalas „Alytusplius.lt“.
Kai vasaros danguje suplazdėjo tautinė vėliava ir nuskambėjo Maironio eilėraščio „Lietuva brangi“ posmai, prasidėjo susipažinimo popietė.
Žaidžiant paaiškėjo, kas mėgsta dainuoti, piešti, skaityti, valgyti picą ar cepelinus. Taip pat kiekvienas būrelis linksmai ir šmaikščiai aptarė jiems paskirtus vadovus, šie buvo iš vyresniųjų klasių. Mokiniai ne tik vienas kitą, bet ir vietovę stengėsi pažinti. Buvo pateiktos minklės, taigi reikėjo ieškoti ir atpažinti aprašytas vietas: vikriai suktis, bėgioti ir surasti jas.
Pirmą dieną jau paaiškėjo šmaikščiausi, linksmiausi ir kūrybiškiausi stovyklautojai. Jie parengė programėlę, kurioje bandė atskleisti tautiškumo dvasią. Vieni linksmai pristatė lietuvių charakterio būdą, kiti įžymybes, treti lietuvių pasakų ištraukas. O vakare, užkūrus draugystės laužą, visi susibūrė klausytis stovyklos svečių atliekamų dainų. Ir ne tik klausytis, bet ir pritarti.
Kiekviena stovyklavimo diena buvo įdomi ir prasminga. Reikėjo prisiminti savo krašto įžymius žmones ir atlikti įvairias kūrybines užduotis. Nelengva buvo kurti ketureilį apie tėvynę, bet, sekant Maironio pavyzdžiu, visai neblogai pavyko. O Čiurlionis įkvėpė nutapyti Lietuvos gamtovaizdį.
Ne tik literatūros ir kultūros įžymybių, bet ir sporto bei aviacijos žvaigždžių pavyzdys skatino gerai atlikti užduotis – kuo ilgiau ant kelio mušinėti kamuolį, kuo toliau nusviesti popierinį lėktuvėlį.
Taip pat ir lietuvių liaudies dainas stengtasi atlikti taip, kaip Veronika Povilionienė, ir Marijono Mikutavičiaus „Tris milijonus“ ar kokią kitą dainą smagiai traukti. Visi stovyklautojai pasirodė esantys išradingi ir kūrybingi, geri sportininkai ir dainininkai.
Buvo prisiminta ir skaudi Lietuvos praeitis – sovietų okupacijos metai, kai buvo varžoma žmonių religinė, kultūrinė, dvasinė laisvė. Vadovė Irena Motūzienė papasakojo, kaip tuo metu buvo persekiojamos ir draudžiamos tautinės šventės, kaip buvo skelbiama melaginga informacija pasauliui.
Kad sudėtingomis situacijomis reikia nepalūžti, neišsigąsti ir gerai atlikti skirtas užduotis, parodė naktiniai žaidimai ir pasitikėjimo žygis. O žygyje svarbiausia ne tik pačiam kliūtis įveikti, bet ir draugui padėti. Stovykloje galima buvo pasirinkti ir būrelį, kur mokytojai pamokė įdomių rankdarbių, floristikos ir poezijos subtilybių.
Nors vakarais buvo šaltoka, rytais kartais tingėjosi keltis, gąsdino miško erkės ir uodai, tačiau buvimas kartu, įdomios veiklos (pažintiniai ir linksmi žaidimai, kūrybinės užduotys ) bei gebėjimas suprasti vienas kitą suteikė stovyklos dienoms prasmę.
Janina Zelenienė yra Adolfo Ramanausko- Vanago gimnazijos maironiečių būrelio vadovė.
