Už purvinus drabužius – bent keli centai
Neseniai interneto platybėse moterys iš visos Lietuvos ėmė stebėtis mama, kuri viename internetiniame forume pardavinėjo užskalbtą ir visiškai purviną bodžiuką. Už tokį drabužį moteris nesidrovėjo paprašyti ir kelių euro centų.
Pamačiusios tokį skelbimą mamos buvo šokiruotos. „Tokį apkakotą būtų gėda dykai atiduoti, o čia dar ir kelių centų už tokį nori“, – piktinosi moteris.
Jai antrino ir dar viena mama, kuri nevyniojo žodžių į vatą. „Jūs tik pažiūrėkit, kokia akiplėša. Pardavinėja purvinus ir nusmurgusius drabužius, net nesigėdi pamatuoti ir priartinti purvino klynelio. Va čia tai bent laikai atėjo – pinigus plėšia už bet kokius skudurus. Jau įsivaizduoju, kokias ligas toks drabužis gali perduoti“, – dėstė ji.
Ir iš tiesų, ar nepažeidžiamos higienos normos, kai pardavinėjami purvini, prastai prižiūrėti ar netinkamai prieš pardavimą apdoroti drabužiai?
Galimybė apsikrėsti tikrai yra
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė tvirtino, kad per dėvėtus ir netinkamai prižiūrėtus drabužius gali plisti kelių rūšių ligos. „Pirmoji – tai pedikuliozė (užsikrėtimas utėlėmis). Utėlėmis dažniausiai užsikrečiama tada, kai asmens higienos sąlygos yra nepakankamos, taip pat bendraujant ar liečiantis su asmenimis, užsikrėtusiais pedikulioze. Utėlėmis užsikrečiama ilgalaikio tiesioginio sąlyčio su utėlėtais žmonėmis metu (vaikų kolektyvuose, perpildytame transporte) bei besikeičiant drabužiais, patalyne, šukomis, šepečiais, naudojantis bendra lova, rankšluosčiais, pagalvėmis, kai utėlė gali patekti nuo vieno asmens galvos į kito asmens galvą“, – sakė ji.
Drabužiuose, patalynėje pastebėjus drabužines utėles, jas būtina kuo greičiau išnaikinti. Utėlės neatsparios karščiui, tad patalynė, drabužiai gali būti skalbiami karštame vandenyje, virinami, lyginami, vėdinami, purtomi. Pasak specialistės, reikėtų atkreipti dėmesį, kad negaudamos žmogaus kraujo, utėlės žūva. Todėl ir tikimybė, kad nusipirkus padėvėtą drabužį ant jo rasime utėlę – nedidelė, bet visgi egzistuoja.
G.Aleksienė įvardijo dar vieną ligą, kuri gali būti platinama per drabužius – tai odos liga niežai, kurią sukelia ektoparazitai – smulkios 0,4 mm niežinės erkės, vos matomos paprasta akimi. Ligai būdingas intensyvus niežėjimas. Niežinė erkė plinta tiesioginio sąlyčio (nuo odos ant odos) su sergančiu žmogumi metu arba per užkrėstus erkėmis daiktus (lovos skalbinius, rūbus, namų apyvokos daiktus).
Vedėja patarė įsigytus padėvėtus drabužius išskalbti ir išlyginti karštu lygintuvu, kadangi daugelis ligų sukėlėjų (parazitų) yra neatsparūs karščiui. „Įsigijus dėvėtą drabužį, kurio negalima skalbti, būtina jį išlyginti iš abiejų pusių su garu arba įdėti į plastikinį maišą bei palaikyti 4 paras. Paltai, kailiniai ir gaminiai iš odos laikomi lauke šiltuoju metų periodu 5 dienas, esant minusinei temperatūrai – 1 dieną“ – teigė ji.
Ypač pavojinga – dėvėta avalynė
Tuo tarpu pediatrė Birutė Lišauskaitė akcentavo, kad gali būti pavojinga įsigyti ne tik dėvėtus drabužius, bet ir avalynę. Pasak jos, didelį dėmesį mamos turėtų atkreipti į kailinius batus, mat juose itin palanki terpė veistis parazitams.
Ji teigė, kad per jau ne kartą avėtus batus gali persiduoti ir odos arba nagų grybelis. „Pavojaus nesukels nebent tie batai, kurie buvo avėti tik vieną kartelį. Visais kitais atvejais tikrai yra reali grėsmė. Ir tikrai nepakanka gerai išvalyti bato vidų – bakterijos vis tiek gali būti perduodamos“, – tikino ji.
Medikė atkreipė dėmesį ir į kojos deformaciją. „Avint svetimo vaiko batukus koja gali deformuotis ir augti ne visai taisyklingai. Juk kiekvieno žmogaus pėda vystosi skirtingai, todėl kito žmogaus avėti batai tikrai gali pakenkti“, – sakė gydytoja.
