Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas leis sutaupyti

Kalbant apie ikimokyklinį ugdymą, labai svarbu akcentuoti, kad šis procesas nėra tas pats, kas vaiko priežiūra. Kokia ikimokyklinio ugdymo reikšmė vaikui – apie tai šalyje pradėta kalbėti jau prieš kelerius metus, pabrėžiant, kad tikslingas ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį mokymosi pasiekimams, tolesnei socialinei ir emocinei raidai.

Kuo ilgesnį laiką vaikai praleido besiugdydami prieš pradedant mokytis mokykloje, tuo geresni buvo jų pažymiai.<br>123rf nuotr.
Kuo ilgesnį laiką vaikai praleido besiugdydami prieš pradedant mokytis mokykloje, tuo geresni buvo jų pažymiai.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 9, 2015, 11:37 AM, atnaujinta Oct 11, 2017, 4:49 AM

Vakar šį teiginį konferencijoje „Kokybiškas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: ką galėtume daryti geriau?“ su kaupu pagrindė ir Jungtinės karalystės Londono universiteto tyrėja Brenda Tagart. Ji pristatė didžiausios apimties Europoje, net septyniolika metų trukusį tyrimą „Veiksmingas ikimokyklinis, pradinis ir vidurinis ugdymas“, baigtą praėjusiais metais. Mokslininkė kalbėdama akcentavo ir ekonominę ikimokyklinio ugdymo naudą.

Didesni pasiekimai mokykloje

„Šiandien jūs prisijungiate prie pasaulinių diskusijų apie ankstyvojo ugdymo svarbą. Skaičiau paskaitas Kinijoje, Brazilijoje, Vokietijoje, Naujojoje Zelandijoje, ir galiu pasakyti, kad globaliai vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvųjų patirčių įtakai tolimesniam vaiko gyvenimui“,– kalbėjo B.Tagart, kuri buvo viena iš penkių tyrėjų, beveik dvidešimtmetį stebėjusių arti trijų tūkstančių vaikų 141 Jungtinės Karalystės ugdymo įstaigoje.

B.Tagart pabrėžė, kad ikimokyklinio ugdymo svarbą puikiai iliustravo tiriamųjų privalomojo mokyklos baigimo testo rezultatai.

Kuo ilgesnį laiką vaikai praleido besiugdydami prieš pradedant mokytis mokykloje, tuo geresni buvo jų pažymiai. Pavyzdžiui, tokie berniukai galėjo pasigirti kur kas geresniais matematikos įvertinimais. Padaryta išvada, kad aukštos kokybės ikimokyklinis ugdymas yra susijęs su geresne vaiko savireguliacija, socialine elgsena ir žemesnio lygio hiperaktyvumu.

Bendrai vertinant, atotrūkis tarp gavusiųjų ankstyvąjį ugdymą ir negavusiųjų pasiekimų – arti 40 procentų, o kai kuriais atvejais net didesnis. Mokslininkė įsitikinus, kad ikimokyklinis ugdymas itin svarbus ypač tiems vaikams, kurie gyvena socialinės rizikos šeimose.

Ekonominė nauda

B.Tagart aiškino, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas turi didelę reikšmę ir ateities ekonomikai. „Patinka jums tai ar ne, pasaulio demografinė situacija nuolat kinta. Per ateinančius trisdešimt metų darbingo amžiaus žmonių skaičius sumažės, o senyvo – padidės. Todėl mums labai svarbu būsimai „darbo jėgai“ padėti įgyti reikiamų įgūdžių. Kalbu ne tik apie akademines, bet ir socialinės elgsenos žinias“,– akcentavo tyrėja.

Tyrimas „Veiksmingas ikimokyklinis, pradinis ir vidurinis ugdymas“ atskleidė, kad ikimokyklinį ugdymą gavęs vaikas, suaugęs daugiau uždirba, daug dažniau įsigyja nuosavą būstą, rečiau priklauso nuo socialinių pašalpų. Paskaičiuota, kad suaugusieji, kurie vaikystėje lankė ikimokyklinę įstaigą bus arti trisdešimt tūkstančių svarų (apie 41 tūkst. eurų) labiau pasiturintys. Tai maždaug 36 tūkst. svarų (beveik 50 tūkst. eurų) daugiau vienam vidutiniam namų ūkiui. Šie skaičiai buvo gauti skaičiuojant neišmokėtas socialines išmokas.

„Kiekvienas į ikimokyklinį ugdymą investuotas doleris, svaras iki keturioliktųjų vaiko gyvenimo metų grįžta šaliai santykiu 1 ir 16“,– ekonominę naudą pagrindė B. Tagart.

Nepamiršti šeimos svarbos

Tiesa, mokslininkė nepamiršo akcentuoti šeimos vaidmens, mat teigiamas vaiko palaikymas iš tėvų pusės leidžia pasiekti dar geresnių rezultatų. „Į vaikus (atlikdami tyrimą – aut past.) turėjome pažiūrėti įvairias aspektais. Tačiau svarbiausia tai, kad tai darėme suvokdami vaiką šeimoje“,– kalbėjo mokslininkė.

Vėliau savo pranešime ji pasakojo apie tai, kad teigiamos vaiko patirtys ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir šeimoje vaikui turi didžiausią pridėtinę vertę. „Teigiamas auklėjimas ir skatinanti namų mokymosi aplinka, ypač mažiems vaikams, padeda pasiekti kur kas geresnių rezultatų“,– teigė B.Tagart.

Mokslininkė B.Tagart yra Londono universiteto tyrėja, mokslinių tyrimų koordinatorė, savo karjerą pati pradėjusi kaip pedagogė.

Didesnė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų įvairovė leidžia šeimoms, auginančioms mažus vaikus, lengviau derinti savo profesinę veiklą ir rūpestį šeima. Šiam tikslui pasiekti buvo vykdomas iš ES struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“. Projektas buvo skirtas ikimokyklinio ugdymo įvairovei didinti: kad darželių grupių darbas išties būtų organizuojamas pagal konkrečios vietovės šeimų poreikius, pavydžiui., pailginant darbo laiką ar įsteigiant naują grupę, jei yra jos poreikis.

Projekto metu kaimo vietovių ikimokyklinio ir priešmokyklinio įstaigų vadovams, pedagogams buvo organizuojami mokymai, sukurtos kvalifikacijos tobulinimo programos bei priemonės, sudarytos sąlygos įgyti reikiamus įgūdžius bei kelti savo kvalifikaciją.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.