6 metų amžiaus dvynių tėvas, 37 metų Mattas Downesas iš Sent Albanso, pirmą kartą skirtumus tarp savo sūnų pastebėjo, kai jiems buvo tik 18 mėnesių.
Vyras su žmona Rosie matė, kaip Ollis spardo kamuolį ir domisi žurnalais berniukams, tuo tarpu Joe (dabar vadinamas Lily) mėgo rausvus rūbus ir knygas apie fėjas.
Pasak vyro, šeima palaikė Lily „sprendimą“, tiktai Ollis labai sunkiai priėmė faktą, jog jo brolis dabar yra sesuo. Tėvas tvirtino, jog Ollis, norėdamas kompensuoti mergaitišką savo brolio elgesį, elgėsi pabrėžtinai berniukiškai. „Jis tapo labai liūdnas, ir vieną dieną verkdamas pareiškė, jog neteko savo brolio. Prie kitų vaikų jo elgesys tampa perdėtas, ir jis vis kartoja, jog nėra mergaitė. Bet po truputį su šia žinia jis susitaikė.“ Ollis mokykloje buvo konsultuojamas psichologo, ir dabar jaučiasi daug laimingesnis.
Mattas bandė apibūdinti ženklus, kuriais Lily, būdama 18 mėnesių amžiaus, reiškė savo norą būti mergaite.
Tėvai labai jaudinosi sužinoję, jog Rosie laukėsi dvynukų.
Po gimimo vaikai buvo labai artimi, bet kai jiems suėjo 18 mėnesių, tėvai pradėjo pastebėti skirtumus tarp atžalų.
Lėlės ir suknelės
Mattas prisiminė: „Atsimenu, kai jiems buvo pusantrų. Kartą per savaitę juos pasiimdavo mano tėvai. Mama ir tėtis vesdavosi juos į parduotuvę pirkti žurnalų. Ollis rinkdavosi žurnalus berniukams. O Lily rinkdavosi ką nors rausvo su fėjomis. Sulaukusi dvejų metų, ji pradėjo domėtis rausvais žaislais. Ji prašė lėlyčių ir norėjo prašmatnios suknelės, kai tuo tarpu Ollis vilkėjo Batmano aprangą.“
Tėvas aiškino, jog Lily elgėsi kaip mergaitė ir vaikų darželyje. „Elgesys išryškėjo sulaukus trejų, pradėjus lankyti vaikų darželį. Pirmąsias savaites klausinėjome mokytojos, kaip vaikams sekėsi. Ji sakydavo, jog Ollis būna lauke, su berniukais žaidžia smėlio dėžėje. Lily labiau mėgo nešioti princesišką suknelę. Ją traukė mergaitės, bandė su jomis susidraugauti.“
Tėvai manė, jog vaikas tiesiog labai kūrybingas. Mattas sakė: „Aš labiau mėgstu sportą, o žmona yra kirpėja, todėl ji visada pilna idėjų. Joe buvo meniškesnis, lipdė iš plastilino, taigi manėme, jog jis labiau kūrybiškesnis už Ollį, kuris tik spardo kamuolį.“ Grįžusi namo, Lily persirengdavo mergaitiškais rūbais.
Sunkiausia buvo susitaikyti
Tėvas prisipažįsta, jog susitaikyti su tokiu sūnaus elgesiu jam buvo sunkiau nei žmonai. Tai jam buvo tarsi iššūkis. Dažnai sūnui – dukrai sakydavo: „Tu turėtum nešioti futbolininko aprangą.“ Rosie buvo platesnių pažiūrų, nes darbe sutikdavo įvairaus būdo žmonių. Tėvai bandė priešintis ir manė, jog galbūt patys skatina atžalą taip elgtis. Tėvas pasakojo, jog per Kalėdas nupirko daugiau žaislų skirtų berniukams, bet viskas baigėsi tuo, jog žaislus reikėjo grąžinti, nes jie Lily nepatiko. Kilo šiokių tokių problemų, prašant šeimos ir draugų pirkti žaislus, kurių ji norėjo. Vyro brolis pareiškė: „Kodėl aš turiu pirkti princesės suknelę? Kodėl negaliu jai padovanoti „Lego“?“ Bet visi su tuo susitaikė, kai jai suėjo ketveri.
Kai šeimoje atsirado naujagimė Bella, Lily pradėjo labiau reikštis. „Kai Bella maudėsi, Lily pastebėjo, jog mažoji sesuo turi moteriškus organus ir paklausė, kodėl ji negali tokių turėti? Ji lankė baletą ir klausinėdavo, kodėl vietoj baltų marškinių ir juodų tamprių negali nešioti triko ir balerinos sijonėlio“, – atviravo Mattas. Bella greitai suprato turinti vyresnę seserį.
Gimtadienius dvyniai švęsdavo kartu. Deja, savo šeštąjį gimtadienį vaikai šventė atskirai. Ollio šventės tema buvo futbolas, o Lily – menų ir amatų. Ji dėvėjo suknelę, panašią į Elsos iš „Disney“ filmo „Frozen“. Jai nesivaržė dėvėti suknelę šalia savo draugų.
Jai nerūpėjo, ką mano kiti
Mattas pasakojo: „Ji niekada nebandė to slėpti. Draugai ją visada matydavo su suknelėmis vaikų susibūrimuose. Žmonės, nežinodami ką sakyti, tiesiog nusišypsodavo. Žinojome, jog kai kurie šneka mums už nugarų, bet man ir Rosie tai netrukdė.“ Faktą, jog Lily nusiteikusi rimtai, tėvai suprato švęsdami 10 metų vestuvių jubiliejų. Ji atsisakė dėvėti viską, išskyrus mergaitiškus rūbus ir nusprendė likti mergaite. „Tai mus labai sukrėtė. Mums reikėjo kažko griebtis.“, – sakė tėvas. Grįžę iškart užsiregistravo „Tavistock and Portman“ centre, kuris specializuojasi lyčių sutrikimais.
Liepos mėnesį šeima išvyko atostogų į Menorką, ir Lily pradėjo prisistatinėti vardu, kurį pati pasirinko. Tėvai anksčiau pasakojo jai, kad jeigu ji būtų gimusi mergaite, jie būtų ją pavadinę Lily-Rose, nes jiems šis vardas patiko.
„Vardo pakeitimas labai sukrėtė mane. Tai buvo didelis netekties jausmas, lyg būčiau praradęs sūnų. Tai nebe Joe. Mano smegenys negalėjo to suprasti, kai žiūrėdavau į senas nuotraukas. Sunkiausias dalykas buvo kreiptis į ją Lily, o ne Joe, ir sakyti ji vietoj jis“, – atviravo Mattas.
Rugsėjį „Tavistock and Portman“ centre tėvams pasakė, kad jeigu toks elgesys tęsis ir toliau sulaukus 11 ar 12 metų, bus skirti hormonų blokatoriai, kurie sustabdys vyrišką lytinį brendimą. Sulaukusi 16-kos ji galės pradėti vartoti moteriškus hormonus ir 18-kos nuspręsti, ar darys lyties keitimo operaciją.
Mattas ir Rosie aptarė centro rekomendacijas su mokykla, ir naujuosius mokslo metus Lily pradėjo vilkėdama mergaičių uniformą ir augindama plaukus.
Nors vaikai ją ir priėmė, tėvas jaudinasi dėl dukros ateities vidurinėje mokykloje.
Parengė Domantas Adomaitis
