Vis dėlto, motyvuoti savo vaikus ne tik gerai mokytis, bet ir užsiimti prasminga visuomenine veikla reikia ne visiems. Vilniečiai Dominyka Babrauskaitė, jos pusbrolis su pussesere Julija Belovodskaja ir Robertas Belovodskij jau įpratę dalyvauti įvairiose visuomeninėse iniciatyvose. Gabūs vilniečiai pasakoja savanoriavimo idėja užsikrėtę Vakaruose, kur jau ne vieną vasarą leidžia įvairiose vasaros mokyklose.
Sąmoningumas Vakaruose gerokai aukštesnis
Pati savanorystės idėja, pasakoja Julija, jai nebuvo nauja dar iki vykstant į Georgetowno ir Rhode Island School of Design (RISD) universitetų vasaros mokyklas JAV. Tačiau Julijos teigimu į akis jai krito žmonių sąmoningumo lygio skirtumai, nes supratimas, jog tavo vaidmuo į visuomenės gyvenimą nėra beprasmis – kitoks. Šis supratimas pašnekovės teigimu kitoje Atlanto pusėje yra gerokai aukštesnis.
„Visuomeninėje veikloje dalyvaudavau ir anksčiau, tačiau tai dariau veikiau instinktyviai. Kas pasikeitė pabuvojus JAV, tai mano supratimas, kuris keitėsi pamažu bendraujant tiek su amerikiečiais, tiek su bendraamžiais iš viso pasaulio. Šio supratimo, kad tu nesi vien atskiras individas, o platesnės bendruomenės narys Lietuvoje dar stinga“, – sako Julija.
Anot Julijos, bendruomenėje ne visiems sekasi vienodai ir tas natūralu, nes žmonės – skirtingi, todėl tiems, kam pasisekė labiau, tenka pilietinė ir moralinė pareiga pagelbėti.
„Pirmą kartą grįžusi iš JAV į daugelį dalykų ėmiau žiūrėti šiek tiek kitaip. Tvirčiau ir atsakingiau ėmiau suvokti ir savo vaidmenį visuomenėje, todėl visuomeninė veikla man dabar yra ne tik kažkokia abstrakti pareiga, tačiau ir savotiška saviraiškos forma. Aš puikiai jaučiuosi pagelbėdama įvairiose visuomeninės iniciatyvose, nes prisidedu prie apčiuopiamo ir prasmingo pokyčio“ , – džiaugiasi Julija.
Savanorystė padeda suprasti, kuriuo keliu eiti
Viename geriausių universitetų pasaulyje vasarą praleidusi Dominyka sako, kad visuomeninė veikla prasminga ne tik pati savaime, jaunam žmogui ji gali padėti suvokti ir kuriuo keliu eiti.
„Jau kuris laikas svarstau, kokią studijų kryptį pasirinkti, nes mane domina ir mokykloje man gerai sekasi skirtingos disciplinos. Apskritai turbūt kiekvienas jaunas žmogus „savęs ieško skirtingai“, bet aš manau, kad geriausia šiuos ieškojimus daryti tikslingai.
Prisidėdamas prie prasmingos veiklos, bendraudamas su skirtingais žmonėmis ir išmėgindamas save pačiose įvairiausiose situacijose gali pamažu suprasti, kas tau artima. Ir atvirkščiai – gali pasakyti, kas tau sekasi prasčiau ar kur tiesiog nesijauti savimi. Pajusti tai mokykloje, net ir pačioje geriausioje, ne visada pavyksta“, – svarsto Dominyka.
Mergina pasakoja save išmėginusi įvairioje visuomeninėje veikloje, tačiau artimiausia jai pasirodė ta, kurioje ji gali tiesiogiai dalyvauti procese ir jį tobulinti. Dėl to mergina ypač vertina iniciatyvas, kuriuose gali pasireikšti jos vadybinės kompetencijos.
„Geras mano organizuotumas, įžvalga kaip efektyvinti procesus ir mokėjimas bendrauti su žmonėmis yra nemažas privalumas visuomeninėje veikloje. Džiaugiuosi, kad dirbdama prasmingą darbą aš nuolat tobulėju ne tik kaip žmogus, bet ir kaupiu patirtį, kurią ateityje panaudosiu savo darbe“, – patirtimi dalijasi Dominyka.
Mergina pasakoja, kad jai neblogai sekasi ne tik perprasti įvairius procesus, bet ir prieiti prie žmogaus ir tą padaryti tokiu būdu, kad jis jaustųsi patogiai. Stovėti ištiesta ranka ar apskritai prašyti pagalbos, pasak Dominykos, niekam nėra paprasta.
Visuomeninėje veikloje save atranda ir vaikinai
Labiausiai tiksliaisiais mokslais besidomintis, mechaninę fiziką Harvardo vasaros mokykloje studijavęs Robertas prisipažįsta, kad visuomeninė veikla, kurioje aktyviai dalyvavo sesuo ir pusseserė iš pradžių jam neatrodė įdomi. Vis dėlto, ledus pralaužė apsilankymas „Maisto banko“ centriniame biure Vilniaus Naujamiesčio rajone. Čia Robertas pamatė ne tik kuklią darbuotojų ir savanorių buitį, bet ir tai, kokį atsakingą ir svarbų darbą jie kasdien dirba.
„Lankėmės „Maisto banke“, kur Dominyka ėmėsi rengti verslo plano. Susipažinome su labdaros fondo darbuotojais ir dalimi savanorių, visa tai mane tiesiog pribloškė – kokį svarbų darbą jie visi kasdien dirba. Net savaitgaliais!“ – pasakoja Robertas.
Tada, pasak vaikino, jam ir toptelėjo mintis, kad kiekviena papildoma pora rankų yra vertinga. Prisidėti galima pačia įvairiausia ir kiekvienam priimtiniausia forma – priimant maisto produktus iš aukotojų, pirmiausia, didžiausių mažmeninės prekybos tinklų Lietuvoje, skirstant, tvarkant, ieškant finansinių donorų ir taip toliau.
„Maisto bankui“ kasmet talkina tūkstančiai savanorių
Kiekvienais metais didžiausiuose šalies prekybos centruose labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ rengia paramos maisto produktais rinkimo akcijas.
„Didžiąsias „Maisto banko“ akcijas rengiame dukart metuose, tačiau savanorius smulkesnėmis progomis ir gerokai siauresniu mastu, keliose ar keliolikoje parduotuvių, prekybos centruose galima išvysti ir dažniau“, – sako Deimantė Žebrauskaitė, „Maisto banko“ direktorė.
Vien pavasarį vykusios akcijos metu įvairių ilgai galiojančių maisto produktų aukojo beveik 140 tūkst. Lietuvos gyventojų. Jų dėka nepasiturintiems išdalinta daugiau kaip 210 tonų maisto produktų. Šios akcijos tapo įmanomos daugiau kaip 8 tūkst. savanorių visoje Lietuvoje dėka.
Savanorius, anot D. Žebrauskaitės, galima skirstyti į dvi grupes – moksleiviai ir jaunimas, nes turi daug entuziazmo, noro prisidėti ir patirti naujo, socialinių organizacijų aktyvistai ir socialiai atsakingo verslo kolektyvai. Pastarosioms dalyvavimas visuomeninėje veikloje veikia kaip komandos „cementavimo“, motyvacijos kėlimo priemonė.
Maisto produktų rinkimo prekybos centruose akcijos yra tradicinis renginys, kurį panašūs maisto bankai kasmet organizuoja daugelyje Europos šalių, paprastai artėjant Kalėdoms ir Velykoms. Seniausia Prancūzijos maisto bankų federacija pernai šventė 30-metį.
Lietuvoje panašios akcijos yra vienas pirmųjų tokių paramos projektų, kurį pradėjo organizuoti būtent „Maisto bankas“, savo veiklą skaičiuojantis nuo 2001 m.
