Akcija vyksta jau trečius metus. Tradicija kasmet pritraukia vis daugiau žmonių.
„Vyksta karas prieš negimusią gyvybę“
Pilietinės akcijos „Renkuosi gyvybę“ ambasadorė aktorė Dalia Michelevičiūtė neslepia – ji nepritaria abortams bei mano, kad visuomenė turi būti labiau šviečiama šiuo klausimu. Populiari aktorė priduria, kad žmonės dažnai ignoruoja šį klausimą, nes nežino jo mąsto.
„Išgirsti skaičiai kartais taip supurto mūsų širdį ir protą, kad gali priversti permąstyti savo veiksmus. Svarbu padrąsinti moteris, kuriuos apsisprendžia nesidaryti abortų, kad jos nebūtų vienišos, kad ir kaip sunku būtų iškęsti įvairias išorines ir vidines įtampas“, – sakė D. Michelevičiūtė.
„Mes stebimės sunkiais nusikaltimais, kurie įvykdomi karų metu kiekvieną dieną, tačiau mes visiškai pamirštame, kad taip pat vyksta karas prieš negimusią gyvybę, kuri net negali apsiginti“, – sakė akcijos ambasadorė.
Ji teigė, kad gyvybė – didžiausias stebuklas.
„Mūsų galėjo ir nebūti, o mes esame, dirbame, kuriame, mylime vien dėl to, kad mūsų tėvai leido mums gimti. Jeigu asmuo dėl vienokių ar kitokių priežasčių galvoja, kad gyvybės nutraukimas yra leistinas – jis yra suklaidintas, mąsto paviršutiniškai, trumparegiškai bei nesuvokia to veiksmo pasekmių“, – sakė D. Michelevičiūtė.
Pilietinės akcijos „Renkuosi gyvybę“ viena organizatorių Edita Gailiūtė viliasi, kad šiais metais renginiai vyks ne mažiau miestų nei praėjusiais metais, kai gyvybės liepsnelės buvo uždegtos apie trisdešimtyje miestų.
„Šių metų akcija susilaukia ypač didelio žmonių susidomėjimo. Vis daugiau iniciatyvių žmonių mums skambina ir nori organizuoti tokias akcijas savo mieste“, – kalbėjo E. Gailiūtė.
„Labai kviečiame visus ateiti ir sudalyvauti. Kaip ir sako mūsų ambasadorė, kartais sunku suvokti šių dalykų mąstą, todėl esu įsitikinusi, kad išvydę tūkstančius žvakučių, kur kiekviena simbolizuoja negimusį kūdikėlį, tikrai pagalvosite ir įvertinsite, kiek daug prarandame“, – tęsė E. Gailiūtė.
Siekia „susprogdinti“ mitą apie moters pasirinkimą
Daugelis sutiks, kad auginti vaikus nėra lengva, tačiau būtent jie teikia daugiausiai šilumos ir laimės akimirkų darnioje ir tvirtoje šeimoje. Deja, dėl užklupusių gyvenimo sunkumų, neretai pasibeldęs į pasaulį kūdikis, nėra pasitinkamas savo tėvelių meilės ir noro jį auginti ištiestomis rankomis.
Akcija vyksta jau ne vienerius metus ir suburia įvairaus amžiaus, profesijos ir statuso žmones. Čia susirenka jaunos šeimos ir meilę bei žmogaus gyvybę puoselėjančios poros, moksleiviai iš įvairių mokyklų, kaimo bendruomenės.
Toma Bružaitė, viena iš Laisvos visuomenės instituto steigėjų ir pilietinės akcijos „Renkuosi gyvybę“ organizatorių mano, kad gausėjantis akciją palaikančių būrys rodo, kad abortų bei vaiko ir mamos apsaugos problema yra aktuali žmonėms.
„Mūsų tikslas ir toliau yra telkti žmones, kurie mano, kad vaikas turi teisę į apsaugą prieš gimimą ir po jo. Mes norime, kad nuomonė – esą abortas yra moters pasirinkimas ir teisė – subliūkštų. Moteris yra verta kur kas daugiau negu abortas. Vaikas nėra kažkieno nuosavybė, tai yra atskiras žmogus, kuris turi savo gyvenimą. Ir mes kaip visuomenė – tiek tėvai, tiek likusi visuomenės dalis, turime padaryti viską, kad suteiktume šansą tam vaikui nugyventi gyvenimą geriausiu būdu, kokiu tik jis gali, o kaip tą padaryti – geriausiai žino tėvai. Mes turime jiems padėti“, – sako T. Bružaitė.
Praėjusiais metais Lietuvoje teisės gyventi neteko 5231 vaikas. Daug moterų krizinio nėštumo metu atsidūrusios ties apsisprendimo riba – gimdyti ar ne – nesulaukia tinkamos pagalbos ar lieka vienos. Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė drąsina tokias moteris kreiptis į centrą, kalbėtis ir neskubėti daryti aborto, nes tai sprendimas, nulemiantis visą likusį moters ir vaiko gyvenimą. Ji teigia, kad išvengti aborto ir sulaukti pagalbos Lietuvoje jau yra realu.
„Mūsų centras teikia psichologinę ir socialinę pagalbą moterims nėštumo metu ir po gimdymo. Esant poreikiui, padedame materialiai, suruošiame kūdikio kraitelį (rūbelius, vežimėlį, lovytę ir kt.), surandame saugią laikiną gyvenamąją vietą. Stengiamės įsigilinti į kiekvienos moters situaciją ir poreikius, kad galėtume jai padėti priimti motinystę kaip galimybę augti. Motinystė, žinoma, nėra lengva, bet ji prasminga, o sunkumus įmanoma įveikti, kai šalia yra žmonės, kurie padeda ir kuriems tu rūpi“, – sako Z. Tomilinienė.
Sovietų Sąjungoje nuo 1955- ųjų metų abortai visuomenėje tapo įprastu reiškiniu. Tada daugelis manydavo, kad tai eilinė procedūra, kurią be vargo gali pasidaryti moteris ir išsiimti kažkokį ląstelių gniužulą. Tačiau šiandieninis mokslas rodo, kad taip anaiptol nėra. Nuo pat pradėjimo akimirkos tai yra nuosekliai besivystantis ir unikalus žmogus, kuris turi pulsuojančią širdį jau nuo 21-os jo pradėjimo dienos.
Z. Tomilinienės teigimu, yra labai svarbu kalbėti kuo daugiau visuomenei apie tai, kad ir mažo žmogaus gyvybė – vertybė.
„Gyvybę turime ginti, puoselėti ir, žinoma, turime padėti nėščioms moterims, kurios jau iasi nepasiruošusios priimti naujos gyvybės. Labai svarbu jas išklausyti, suteikti visapusišką palaikymą, pagalbą, o ne skubėti išrašyti siuntimą abortui, nes abortas turi labai skaudžias pasekmes, o kiekvienas gimęs vaikas yra didelė vertybė ir dovana. Galbūt pradžioje moteriai yra sunku tai priimti, nes ją slegia rūpesčiai, baimės dėl ateities ir nesaugumas santykiuose su vaiko tėvu ar kitais artimaisiais. Tačiau kai yra pagalba, supratimas ir palaikymas – ne viena moteris išdrįsta priimti tą neplanuotai pasibeldusį naują vaikelį. Todėl labai svarbu skatinti visuomenės sąmoningumą nelikti abejingiems ir padėti tokioms moterims“, – sako Z. Tomilinienė.
Pasak akcijos „Renkuosi gyvybę“ iniciatorių, visuomenė turi labai didelę reikšmę kuriant visuotinai priimtą gyvenimo modelį – kultūrą. Jeigu bus sukurta tokia kultūra, kurioje vaikas suprantamas kaip našta, pavyzdžiui, moteriai kopiant karjeros laiptais, tuomet vaikai nesijaus nei mylimi, nei laukiami tokioje visuomenėje. Todėl, pasak T. Bružaitės, reikia kurti tokią visuomenę, kur mama yra gerbiama ir saugoma, o motinystė yra laikomas gėriu.
„Jeigu mes matysime vaiką kaip mūsų visuomenės ateitį ir padėsime jam tapti geriausiu žmogumi, kokiu jis tik gali tapti – vaikas jausis gerai tokioje visuomenėje, kurioje auga ir gyvena. Saugiau jausis ir tėvai, galintys pasirūpinti savo vaiku“, – sako T. Bružaitė.
