Paryžiaus aikštėje „Le Petit Journal“ žurnalistas kalbino žmones, atėjusius pagerbti 129 teroro išpuolio aukų. Jis paklausė mažo berniuko, tėčio laikomo ant rankų, ar jis supranta, kas įvyko. Ir tada tarp tėvo ir sūnaus prasidėjo jaudinantis pokalbis – įkeltas į „Facebook“ šis pokalbis sulaukė gausybės pasidalinimų ir komentarų.
„Ar tu supranti, kas atsitiko? Ar supranti, ką tie žmonės padarė?“ – paklausė berniuko žurnalistas.
„Taip, nes jie labai, labai šlykštūs, – atsakė vaikas. – Blogi vyrukai nėra labai šaunūs.
Ir mes visi turim būti labai atsargūs, nes mes turėsim persikelti kitur gyventi“.
Berniuko tėtis užtikrino, kad persikelti nereikės: „O, nesijaudink. Mums nereikės persikelti. Prancūzija yra mūsų namai.“
Berniukas rimtu veidu paprieštaravo: „Bet čia yra blogų žmonių, tėti“.
„Taip, bet blogų žmonių yra visur“, – atsakė tėtis.
„Jie turi ginklus ir gali mus nušauti, nes jie tikrai, tikrai bjaurūs, tėti“, – nenusileido vaikas.
„Viskas gerai, jie turi ginklus, bet mes turime gėles“, – pasakė tėtis.
„Bet gėlės nieko nedaro, jos skirtos... skirtos...“ – sudvejojo sūnus.
„Žinoma, jos daro, tu pažiūrėk – visi deda gėles. Tai – kova prieš ginklus“, – pasakė tėtis.
„Apsiginti?“ – „Tikrai taip.“ – „Ir žvakės taip pat?“ – „Jos skirtos atminti žmonėms, kurie vakar žuvo“.
Tada berniukas padarė išvadą: „Gėlės ir žvakės yra čia, kad mus apsaugotų“.
