„Aš ir mano 13-metė dukra prieš kelias savaites buvome spektaklyje apie Džeinę Eir, – pasakojo L.Goodman. – Naktis buvo šviesi, mes ėjome į traukinį besikalbėdamos apie nuostabų vaidinimą. Džeinė Eir, pagrindinė veikėja, buvo nepriklausoma ir sugebėjo priimti aiškius sprendimus, nors to meto visuomenėje buvo manoma, kad moterys turi elgtis pasyviai, konformistiškai.
Kai įsėdome į traukinį, buvo gana vėlu. Jis buvo sausakimšas – kartu važiavo daugybė tame pačiame teatre buvusių žmonių. Dukra sėdėjo man iš dešinės, vienintelė laisva vieta traukinyje buvo mano dešinėje.“
Po poros stotelių įlipo vienas vyras, kuriam tikriausiai buvo apie 30 metų, rašo theguardian.com.
„Jis apsidairė po traukinį ir pareiškė, jog kas nors turės pasitraukti pasitraukti, – sakė moteris. – Jis spoksodamas į mano dukrą pasakė, jog nori sėdėti priešais ją.
Mačiau, kaip ji nusisuko, ji negalėjo patikėti, kad vyras kalba apie ją. Dukra tik tylėdama pažvelgė į mane, bet savo nedidele prakaituota ranka suėmė manąją. Leidau jai suprasti, kad viskas gerai. Vyrui atsakiau, kad šalia manęs yra laisva vieta.
Jis atsisėdo prie pat manęs, ir pro mane toliau spoksojo į dukrą. Jis ėmė klausinėti, koks jos vardas. Dukra neatsakė. Nepažįstamasis sumurmėjo, kokia ji graži.
Aiškiai jam pasakiau, kad mano dukra nenori su juo kalbėtis, todėl paprašiau jo liautis. Nė vienas iš traukinyje buvusių žmonių net nebandė mums padėti.“
Pati jautėsi kalta
Tai buvo pirmas kartas, kai L.Goodman pamatė, kaip prie jos dukros seksualiai priekabiauja nepažįstamas vyras.
„Gėdijausi, nes nežinojau, ar ji anksčiau nepatyrė kažko panašaus, kai nebuvau kartu su ja – tačiau nedrįsau paklausti, – prisipažino L.Goodman. – Aš jaučiausi kalta. Ji iš pamokų grįžo vėlai, ir persirengė skubėdama. Išeinant iš namų, daviau jai savo švarkelį. Ji buvo apsirengusi trumpa tamsiai mėlyna suknele, jos kojos buvo plikos. Galbūt reikėjo reikalauti, kad ji apsiautų pėdkelnes, arba užsivilktų ilgesnį sijoną... o gal kelnes? Jaučiau gėdą ir kaltę, nors seksualiai priekabiavo ne prie manęs.
Kai iki mūsų namų liko keturios ar penkios stotelės, pasakiau vyrui, jog mes netrukus turėsime išlipti, bet jis nuo mūsų pasitraukė pats ir atsisėdo kitame traukinio gale, nes ten atsirado pora laisvų vietų.
Kiti keleiviai tik tada ėmė į mus žiūrėti, vienas šiek tiek nusišypsojo. Nors vyras pasitraukė, mano dukra nesijautė nė kiek saugesnė. Ji paklausė, ar galėtume iš traukinio išlipti anksčiau ir likusią kelio dalį eiti pėsčiomis, tačiau galiausiai to nepadarėme.“
Nežino, kaip gali padėti
Jos abi susidūrė su jausmu, jog turėtų elgtis kitaip.
„Mums sakoma, kad merginos turėtų rengtis vienaip ar kitaip, – sakė moteris. – Arba rinktis kitokius, nepatogesnius kelionės metodus. Viskas tik tam, kad jos patenkintų kultūrą, kuri verčia moteris jaustis prastai dėl savo pasirinkimų.
Aš pati nepatiriu seksualinio priekabiavimo. Manau, kad pasiekiau tą gyvenimo fazę, kai esu viena iš nematomų, pilkstančių vidutinio amžiaus moterų, kurios dar norėtų jaustis geidžiamomis. Be to, nereguliarus, nenuspėjamas mėnesinių ciklas primena, jog mano kūnas praranda savo funkcijas, o aš pati sau sakau, jog esu daugiau, nei talpykla gyvybės gaminimui.
Tačiau mano dukra tik po truputį tampa suaugusia. Nežinau, kaip galiu jai padėti pasaulyje, kuriame ją gali gąsdinti kai kurie vyrai. Tai – sunkus pokalbis, be to, nežinau, ar mano pagalba išvis būtų naudinga.
Noriu dukrai pasakyti, jog vyrai yra tokie pat nuostabūs, palaikantys, sudėtingi ir pilni džiaugsmo bei meilės, kaip ir moterys. Manau, kad ji pati tai supranta. Tačiau taip pat matau, jog ji pradeda vyrus matyti kitaip.“
Amžius nieko nekeičia
Kai jos ėjo namo, 13-metė savo mamos paklausė, ką būtų turėjusi daryti, jei į tokią situaciją būtų pakliuvusi viena.
„Atsakiau įprastiniais žodžiais – patariau pagalbos prašyti kito suaugusiojo, – prisiminė L.Goodman. – Tačiau ji paklausė, ką reiktų daryti, jei ji būtų vyresnė – tarkim, suaugusi.
Atsakiau, jog ji neturėtų išsigąsti. Patariau vyro mandagiai paprašyti liautis, arba pasitraukti pačiai ir atsisėsti prie kokio nors žmogaus, kuris atrodo patikimesnis. Tačiau negaliu žinoti, kaip ji būtų elgusis ar jautusis, jei nebūčiau buvusi šalia. Tiesą sakant, nesu tikra, kaip reaguočiau pati, jei tai dar kartą įvyktų mums būnant kartu.
Gailiuosi pasiūliusi jam atsisėsti šalia manęs. Susidūrus su tokia situacija nepadeda joks pasiruošimas. Mandagus prašymas liautis gali ir nuraminti, ir paskatinti nepažįstamąjį.“
Kai moteris apie įvykį papasakojo vienam pažįstamam, jis paklausė, ar ji vyrui pasakė, jog dukrai tik 13.
„Aš jam to nesakiau, – teigė L.Goodman. – Ėmiau galvoti, kodėl. Galbūt todėl, kad norėjau jam suteikti kuo mažiau asmeninės informacijos apie dukrą.
Tačiau dar viena priežastis – nesvarbu, kiek tau bebūtų, 13, 18 ar 47-eri, seksualinis priekabiavimas niekada nėra priimtinas. Jei būčiau pasakiusi jos amžių, tikriausiai būčiau leidusi suprasti, jog priekabiavimas būtų labiau priimtinas po 5-erių metų. Tačiau taip nėra.
Manau, kad nė viena mergina neturėtų jausti baimės ar gėdos dėl to, kaip atrodo. Jos taip pat neturėtų keistis, kad išvengtų tų jausmų.“
Parengė Dorotėja Noreikaitė
