Galbūt dėl tos priežasties internete kaip virusas plinta filmukai, kuriuose mama ir tėtis su dviem vaikais demonstruoja pačius smagiausius ir itin išradingus žaidimus, kuriems nereikia jokių ypatingų resursų ar pasiruošimų.
Šių visame pasaulyje itin populiarių filmukų autorė - “Playtivities“ tinklaraštininkė Birutė Rubinaitė Efe. Moteris – lietuvė, ištekėjusi už turko ir šiuo metu gyvenanti saulėtoje Turkijoje.
Visame pasaulyje, tik ne Lietuvoje garbstoma lietuvė portalui lrytas.lt papasakojo, kaip smagius žaidimus sugebėjo paversti pelną nešančia veikla.
– Birute, socialiniuose tinkluose sparčiai populiarėja jūsų šeimos kuriami filmukai, kuriuose užfiksuotos idėjos, ką galima smagiai veikti su vaikais. Nuo ko pradėjote įgyvendinti savo idėją?
– Prieš 3 metus su vyru nusprendėm atsisakyti televizoriaus. Dėl šios priežasties reikėjo idėjų, kaip sudominti vaikus. Pradėjau ieškoti įvairių žaidimų, užsiėmimų savo mažiems vaikams. Su vyru auginame septynerių Sofiją, trejų su puse Adą, o sausio mėnesį gims trečiasis kūdikis.
Taigi, radau keletą nuostabių tinklaraščių su idėjomis. Pradėjus jas įgyvendinti, pačiai kilo naujų idėjų. Taip nusprendžiau pradėti savo tinklaraštį „Playtivities“. Tai tapo tobula kombinacija – gavau galimybę save išreikšti ir tuo pačiu išradingai ir įdomiai leidau laiką su savo vaikais.
– Ar visa šeima norėjo būti įtraukta į šią veiklą?
– Žinoma! Nuo pat pradžių mano dukrai tai buvo pats linksmiausias užsiėmimas: pozuoti nuotraukoms, filmuotis klipuose. Ji dabar sako, kad užaugus bus tinklaraštininkė. Vyras nuo pat pirmos dienos labai palaikė mano veiklą, nors ir nebuvo aišku, kur tai nuves, o laiko užėmė labai daug.
– Pristatykite skaitytojams, kokia yra jūsų veikla – ką filmukuose fiksuojate? Kuo dalijatės su gerbėjais?
– „Playtivities“ – žaisminga veikla visai šeimai. Suprantame, kad šeimos yra labai užsiėmusios, tad stengiamės suteikti idėjas, kurios yra lengvos, nereikalaujančios daug pasiruošimo ir netirpdančios banko sąskaitos. Tačiau jos yra labai smagios tiek vaikams, tiek tėvams.
– Kaip vyksta siužetų filmavimas?
– Jeigu tai šeimos žaidimai, tai dažniausiai susirenkame šeštadienio popietę. Stengiamės visi aptarti, ką ir kaip norėtume žaisti. Vėliau surenkame visas priemones, kurios bus reikalingos žaidimams, ir pradedam žaisti, o kamera stovi įjungta kambario kampe.
Jei tai Sofios filmukas, tai ji pati mėgsta jį režisuoti, ir mes nelabai galime kažką patarti ar prisidėti.
Jeigu sugalvojam daryti tam tikro patiekalo gaminimo filmuką, tai būtinai vėliau kartu suvalgom paruoštą patiekalą.
Filmukus ir nuotraukas per kelerius metus dariau įvairiais būdais – ir maitindama vaiką, ir ant nugaros laikydama. Tenka prisitaikyti.
– Kokiu tikslu kuriate filmukus ir jais dalijatės su gerbėjais iš viso pasaulio?
– Mūsų tinklaraiščio ir Youtube kanalo tikslas yra padėti tėvams paversti kiekvieną dieną įdomesne. Tai nebūtinai turi būti šventė. Daugelis užsiėmimų yra mokomieji: kaip pasigaminti sniegą iš dviejų paprastų ingredientų, kaip pasigaminti burbulus, kad jie atšoktų nuo rankos, kaip priversti popierinę leliją išsiskleisti vandenyje.
Taip pat tinklaraštyje „Playtivities“ dalijamės įvairiais patarimais tėvams, auginantiems mažus vaikus. Pavyzdžiui, kaip iškrapštyti vaikus iš lovos anksti ryte be ašarų arba kaip išmokyti vaikus daryti namų ruošos darbus be piktumų.
– Kaip manote, ar šeimoms trūksta išradingumo?
– Aš niekada nelaikiau savęs išradinga. Tiesiog tam atėjo laikas, o svarbiausia – ir noras suteikti vaikams linksmą ir kupiną prisiminimų vaikystę. Jeigu labai nori, visi gali būti išradingi.
– Šiuo metu socialiniame tinkle „Facebook“ turite daugiau nei 40000 gerbėjų. Po kiek laiko pajutote, kad žmonės ima domėtis jūsų veikla ir daugeliui esate idėjų šaltinis, kai nežinai, ką veikti su vaikais?
– Prieš metus paruošėm nedidelę elektroninę knygutę apie žaislus, kuriuos patys tėvai ir vaikai gali pasidaryti. Knygutė tapo populiari. Buvau pastebėta kitų, didesnių, daug populiaresnių tinklaraščių, kuriems po to pradėjau rašyti straipsnius ir dalintis savo idėjomis. Taip mano skaitytojų ir žiūrovų skaičius po truputį išaugo.
Vienas paskutinių mūsų filmukų apie šeimos žaidimus sulaukė didelio dėmesio ir buvo peržiūrėtas daugiau nei 7 milijonus kartų „Facebook“. Po jo pastebimai padaugėjo naujų skaitytojų ir žiūrovų.
– Ar ši veikla teikia tik geras emocijas, ar iš to pavyksta ir papildyti šeimos biudžetą?
– Jau trejus metus užsiimu šia veikla, bet tik prieš metus pradėjau uždirbti, ir dabar tai yra pagrindinis mūsų šeimos pajamų šaltinis.
Dvejus metus praleidau daug mokydamasi ir dirbdama naktimis, nes vaikai buvo maži, dienomis neturėjau laiko sėsti prie kompiuterio, redaguoti nuotraukas, montuoti siužetus, rašyti straipsnius, mokytis apie tinklaraščio optimizavimą, marketingą ir daug kitų dalykų, kuriuos reikia žinoti kuriant tinklaraštį.
Šiais metais vyras išėjo iš savo darbo, kad galėtų padėti man ir pradėti naują tinklaraštį. Darbas internetu atvėrė mums daug naujų durų, davė galimybę susipažinti su pačiais nuostabiausiais žmonėmis, kurie šioje srityje yra daug pasiekę.
– Ką dar be filmukų kūrimo darote?
– Šiuo metu pradėjom konsultuoti kitus apie tinklaraščio kūrimą ir socialinės žiniasklaidos valdymą bei kitus būdus, kaip galima uždirbti internetu.
Nors tai mūsų pragyvenimo šaltinis, tačiau pats geriausias atpildas yra tada, kai gaunu elektroninę žinutę ir ilgą mamos laišką su nuotraukomis, kuriame ji pasakoja, kaip jos vaikai žaidė žaidimus, rastus mūsų tinklaraštyje. Mamos džiaugiasi, kad vaikai suranda kitokios veiklos negu spoksojimas į televizorių.
– Turėtų būti įdomu žaidimus paversti verslu?
– Tiesą pasakius, net ir patiems nesitiki, kad galime uždirbti iš šitokios veiklos. Mes dirbame pačiose netikėčiausiose vietose – dažniausiai ten, kur žaidžia vaikai. Šią vasarą daugiausiai darbo atlikom prie jūros.
– Gyvenate tarp trijų šalių – nesinori nutūpti vienoje vietoje?
– Šiuo metu esame Turkijoje, tačiau su vyru susipažinome Amerikoje, dirbdami restorane. Kartu jau beveik 13 metų. Tokia jau mūsų dalia. Mūsų šeimos ir artimieji išsibarstę po visą pasaulį. Mes jaučiamės visur kaip namie, kol esame visi kartu. Šeimoje bendraujame trimis kalbomis – angliškai, turkiškai ir lietuviškai.
- Jūsų vyras – turkas. Ar nekyla šeimoje nesutarimų dėl požiūrio į vaikus ar į auklėjimą?
– Dėl auklėjimo mes abu sutariam. Kartu sekame prieraišiosios tėvystės ypatumus. Dėl religijos – švenčiame ir šv. Kalėdas, ir musulmoniškas šventes. Nežinau, koks būtų gyvenimas su lietuviu, nes niekada su juo negyvenau. Manau, kad esmė – ne žmogaus tautybė, o pati asmenybė.
Abu esame plačių pažiūrų, todėl nesunku priimti vienas kitą tokius, kokie esame ir gerbti vienas kito tradicijas, kultūrą ir religiją.
