Jame vaikai atlikinėja mokslinius eksperimentus, mokosi anglų kalbos ir valgo tik iš namų atsineštą maistą. Koks yra tas kūrybiškas vaikų ugdymas, kokias vertybes jis diegia ir kaip tuomet vyksta mokymosi procesas? Apie visa tai pasakoja darželio vadovės Inga Domarkienė ir Otilija Rupšytė.
Disciplina, ugdomos vertybės
„Disciplina gyvenime labai reikalinga ir svarbi, tačiau mes tikime, jog ji gali ateiti per laisvę. Spaudimas ir perdėtas griežtumas tik kelia įtampą, o juk norime užauginti kūrybiškas asmenybes, o ne tiesiog sistemos sraigtelius“ , — sako I. Domarkienė ir O. Rupšytė. „Basoje pievoje“ lankosi mišraus amžiaus vaikai. Čia jie praleidžia ne visą, o tik pusę dienos, nėra numatytos griežtos dienotvarkės, veiklos yra parenkamos atsižvelgiant į mažųjų nuotaikas, emocijas. Pašnekovių teigimu, darželis — tai vieta, kur vaikai mokosi stebėti ir suvokti aplinką, suprasti save ir vieni kitus, ugdosi socialinius ir fizinius gebėjimus. Jų nuomone, čia neturėtų būti vietos įtampai, baimėms ir kitoms neigiamoms emocijoms. Tačiau kaip suteikiant tiek laisvės vyksta mokymosi procesas?
„Yra tam tikros taisyklės, kurias aptariame su vaikais ir vieningai jų laikomės. Tai yra kasdieniai gyvenimo principai, natūralios vertybės, kurias stengiamės diegti. Pavyzdžiui, natūralu, jog priešpiečius ar pavakarius valgome visi drauge sėdėdami prie stalo, prieš tai nusiplauname rankas, nepamirštame valgymo etiketo. Grupėje mokomės saugoti ir gerbti vieni kitus, užjausti, paguosti, išklausyti, dalintis. Tai reiškia, jog vaikai mokosi tiek tarpusavio bendravimo ir supratimo, tiek tokių dalykų, kurie suaugusiems atrodo natūralūs, tačiau mažiesiems — nauji, reikalaujantys pastangų, pavyzdžiui, kaip gražiai valgyti, piešti, kaip susikaupti, išgirsti, išklausyti draugą. Juk tiek vienerių, tiek penkerių metų amžiaus vaikas gali atrasti tiek daug nepažintų įdomių dalykų! Suteikta laisvė, pasitikėjimas tik skatina vaikų atsakomybės jausmą. Tai leidžia nevaržomai džiaugtis vaikyste ir augti laimingiems“, — apie kuriamas vertybes pasakoja I. Domarkienė ir O. Rupšytė.
Laisva dienotvarkė
Paklaustos, kaip atrodo įprasta diena jų mini darželyje, pašnekovės pasakojo, jog yra dvi — rytinė ir vakarinė grupės. Kiekvieną dieną vyksta įvairios kūrybinės veiklos, tačiau jos visada parenkamos atsižvelgiant į susirinkusių vaikų amžių, poreikius, nuotaiką.
„Žaidžiame judesio, sensorinius ir ugdomuosius žaidimus, vartome knygas, skaitome pasakas, piešiame, darome įvairias kūrybines veiklas, muzikuojame... Visi kartu sprendžiame, ką norime veikti tą dieną, svarbiausia — kad veikla skatintų pasaulio pažinimą, plėstų akiratį ir žinias.
Tiesa, kartą per savaitę vyksta anglų kalbos pamokėlės, taip pat turime atradimų ir eksperimentų dieną. Kas dieną visi drauge valgome priešpiečius ar pavakarius, tačiau maistą kiekvienas vaikas atsineša pats, taip vaikas valgo tik tai, kas jam patinka. Esame tarsi maža šeima, kurioje stengiamasi vienas kitą skatinti ir mylėti“, – sakė pašnekovės.
Ugdymo filosofija Kuo pagrįsta tokia kūrybiško ugdymo metodika? „Nesiremiame jokia konkrečia filosofija. Pasinaudoję turimomis žiniomis bei sukaupta patirtimi apjungėme geriausius (mūsų nuomone) skirtingų pedagogikos filosofijų aspektus ir taip sukūrėme tarsi savo gyvenimo mokyklą“, – sakė mini darželio vadovės. Paklaustos, kokią patirtį turi sukaupę, pašnekovės pasakojo, jog jų patirtys gana skirtingos, tačiau dėl to jos ir yra puiki komanda.
O. Rupšytė yra baigusi pedagogikos studijas, ne vienerius metus dirbusi valstybiniame darželyje. „Būtent ši patirtis man ir buvo didžiausia pamoka – sutikau puikių pedagogų, daug išmokau. Kartu tai tapo postūmiu tobulinti ugdymo metodus, kurti šiek tiek kitokiais principais paremtą darželį, daugiau prisidėti prie kūrybiškų ir laisvų asmenybių ugdymo“, – pasakoja O. Rupšytė. Tuo tarpu I. Domarkienės patirtis — dar kitokia. „Esu mama, tad tikra mūsų kūrybiškos ugdymo filosofijos praktikė“, – šypsodama sakė I. Domarkienė. Be to ji — komunikacijos specialistė.
„Taip ir pasiskirstome darbais – kiekviena turime savo atsakomybių pagal tai, kur turime daugiausiai žinių ar ką geriausiai mokame. O sprendimus visada priimame kartu. Taip pat ir su vaikais — kiekvienas turi tam tikrų atsakomybių, tačiau viskas paremta laisva valia, pasitikėjimu. Visai kaip šeimoje, kur tiesiog priimame vieni kitus tokius, kokie esame ir augame drauge“, – sakė darželio vadovės.
