Keturis gruodžio vakarus paeiliui vilniečiai sutuoktiniai Jelena ir Arūnas su pusės metų dukrele automobiliu iš namų sostinės pakraštyje vyko į centre esančius Kongresų rūmus, kuriuose operos gurmanai mėgavosi Claude’o Debussy kūriniu „Pelėjas ir Melisanda“. Emilija turėdavo pasirodyti paskutinėje spektaklio scenoje – apie 22 valandą.
Žinomos režisierės Dalios Ibelhauptaitės pastatytoje operoje kūdikis pasirodo vos kelioms minutėms – pagrindinės herojės Melisandos, kurios vaidmenį atliko sopranas Jurgita Adamonytė, mirties scenoje.
Daug kas iš žiūrovų krūptelėjo išvydę kūdikį – iš mirties nagų besivaduojanti meilės keršto auka tapusi Melisanda tiesia rankas į ką tik gimusią dukrą.
Nuo kurio brolio – Golo ar Pelėjo, tarpusavyje besivaržiusių dėl pagrindinės herojės meilės, – šis kūdikis, palikta spręsti žiūrovams. Tai priklauso nuo kiekvieno fantazijos, mat impresionizmo kūrinyje to siužeto nebuvo.
Nieko nuostabaus, jei mergytė būtų pradėjusi klykti scenoje, – juk atsidūrė prieš 967 žiūrovus (tiek sėdimųjų vietų Vilniaus Kongresų rūmų salėje), o buvo jau po 22 valandos. Bet visus keturis vakarus to nenutiko, nes Emilija buvo rami tarsi plastikinė lėlė.
Toliau nuo scenos sėdintys žiūrovai galėjo pamanyti, kad tai iš tiesų lėlė. Užkulisiuose atlikėjai ir Emilijos mama, kuri lemiamu momentu nešė ją į sceną apsirengusi tarnaitės drabužiais, baiminosi, kad kūdikis nepradėtų krykštauti, šūkauti.
Juk iš prigimties Emilija aktyvesnė vakare – žaidžia ir reiškia daugiau emocijų nei rytą. Gal nieko bloga nebūtų nutikę, jei kūdikis nebūtų buvęs toks ramus, o garsiai parėkavęs. Tai dar labiau būtų sujaudinę žiūrovus, nors per tris valandas trunkančią operą įspūdžių tikrai nestigo.
Nurimus premjeros šurmuliui Emilija ir jos mama gyvena įprastu ritmu – gimdytoja ją kas tris valandas maitina krūtimi, keičia sauskelnes, prausia ir kartu su mažylės broliu trejų metų Lukrecijumi eina pasivaikščioti gryname ore.
Kūdikio gyvenimas būtų tekėjęs įprasta vaga, jei ne J.Kutkienės brolio Antono užuomina, kad rengiama mažylių atranka atlikti vaidmenį operoje. Emilijos dėdė pasakojo, kad ieškoma kūdikio, kuris nebijotų svetimų žmonių, neišsigąstų triukšmo.
„Kaip ta atranka vyko, nematėme, tačiau įsivaizduoju, kad spektaklio kūrėjai visų tėvų, kaip ir manęs, klausinėjo, ar vaikas ramus, ar galės pasirodyti scenoje. Man rūpėjo, ar vaikui nepakenks garsas.
Tačiau iškart nuramino, kad kūdikiui bus siuvama kepurytė, sulaikanti garsą. Buvau perspėta, kad ta scena vyks vėlai vakare – nuo 21.30 iki 22 val. turėtume būti pasiruošusios“, – apie iššūkius, kuriuos turėtų priimti kūdikis ir mama, pasakojo J.Kutkienė.
Operą „Pelėjas ir Melisanda“ stačiusios „Vilnius City Opera“ darbuotojams rasti ramų kūdikį nebuvo lengva užduotis. Iš pradžių mažylio buvo ieškoma per pažįstamus, draugus, o vėliau paskelbta paieška keliuose mamų forumuose internete.
Atsiliepė daugiau nei dešimt tėvų, norinčių, kad jų kūdikis vaidintų operoje. Buvo išsirinkta Emilija, kurios mama vaiką augina ne pagal griežtą dienotvarkę, o pagal jo poreikius. Jelena žinojo, kad kūdikis vakare užmiega labai vėlai, gali būti judrus iki vidurnakčio.
Po atrankos Emilijos laukė bandymai vos vienoje repeticijoje, ir ji iškart debiutavo keturiuose premjeriniuose spektakliuose. Tačiau mažylė aktorė daugiau operoje „Pelėjas ir Melisanda“ nebepasirodys, nes tai buvo režisierės sumanymas tik per premjerą.
Emilija rami tik scenoje, o namai aidi nuo jos krykštavimo. Du vaikus auginanti Jelena palygino: sūnus nuo mažens labai rimtas, jeigu jį kiek subari, net susigūžia, o dukra visą laiką šypsosi, niekada nerodo blogos nuotaikos.
Mergaitė verkia retai, nebent tada, kai labai nori valgyti. Tačiau valgo labai mažai, kaskart jos žindymas užtrunka vos tris ar keturias minutes. Po to ji užsimano žaisti, pienas neberūpi. Dėl to Emilijos svoris atitinka mažiausią tokio amžiaus kūdikiams būdingą normą – jaunoji aktorė sveria 6,5 kilogramo.
Emilijai kelių minučių šlovę operos scenoje primins spektaklio fotografo daryta nuotrauka. Tėvai ją įrėmino ir pastatė matomoje namų vietoje. Tačiau ne nuotrauka, o po premjeros gautos gėlės labiausiai džiugino kūdikį.
Mama įsitikinusi, jog gėlėmis dukra susidomėjo dėl to, kad tokio amžiaus vaikai pradeda tyrinėti juos supantį pasaulį.
