Pasisodinusi ant rankų metų ir mėnesio Petriuką, moteris šypteli. „Kaip gera auginti penkis vaikus. Bet gera ne tik mums, tėvams, bet ir patiems vaikams – jie gausioje šeimoje auga labai draugiški, greitai mokosi vienas iš kito. Tarp jų formuojasi net tam tikros draugystės“, – ima kalbėti Jurgita, ir aš suprantu, kad pokalbis neprailgs – moteris tikrai turi, ką papasakoti.
Pagrandukas – anekdotų personažas
Pirmagimė Pajauta (11) gimė, kai Jurgitai buvo 27-eri. Ji prisimena, kad tas laikas buvo gana sunkus. Iki dukrytės gimimo moteris buvo itin aktyvi, daug dirbo. „Esu baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Ilgą laiką dirbau marketingo srityje, organizavau renginius, griežiau smuiku. Buvau pripratusi keliauti po pasaulį, gyventi tik dėl savo poreikių, todėl vieną dieną nutūpti namuose buvo nemenkas iššūkis.
Kai mažylei suėjo metai ir trys mėnesiai, pasaulį išvydo Morta (10), vėliau gimė Barbora (8), Kernius (6) ir Petriukas.
Pirmuosius tris vaikus planavome, o ketvirtasis Kernius buvo mūsų netyčiukas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad mes jo nenorėjome ar neigiamai sureagavome sužinoję, kad jis gims. Labai apsidžiaugėme, kai sužinojome, jog tai berniukas. Nedvejodami jam davėme Kerniaus vardą ir tokiu būdu įprasminome mūsų su vyru mėgstamą Kernavės miestą.
Nuo Kerniaus iki Petriuko gimimo prabėgo bene penkeri metai. Pajutau, kad man gražu žiūrėti į visus paveikslėlius su mažais vaikais ir buvo liūdna suvokti, kad namuose nėra nė vieno kūdikio.
Nors nėštumas fiziškai buvo gana sunkus, tačiau su vyru esame labai laimingi, turėdami pagranduką.
Beje, ir Petriuko vardas gimė neatsitiktinai. Kadangi visus vardus planuotus jau buvome išnaudoję, nebežinojome, kaip pavadinti. Ėmėme juoktis, nejaugi pavadinsime anekdotų personažu? Na ir ką! Kaip tarėm, taip ir padarėm.
Beje, dabar renku visus smagius anekdotus apie Petriuką, o kai jam sueis 18-ka, įteiksiu kaip dovaną“, – juokėsi vilnietė.
Moteris šeimoje nėra briliantas
Moteris daugiavaikę šeimą prilygino valstybei, kurioje galioja savi įstatymai ir taisyklės. „Savo valstybėje jaučiuosi labai saugi. Esu laiminga, turėdama daug vaikų. Taip pat matau, kad vyras didžiuojasi savo šeima.
Atkreipiau dėmesį, kaip jis kalbėdamas su draugais džiaugiasi pasakodamas apie gausią šeimą. Jam malonu girdėti draugų nuostabą apie tai, kaip jis sugeba viską suspėti.
Šeimoje turi būti laimingi ne tik vaikai, bet ir vyras. Lai vyrai neįsižeidžia, tačiau vyras – dar vienas vaikas, kurį reikia mylėti ir globoti. Nereikia galvoti, kad vyras turi pildyti visus moters noras. Šeimos išsaugojimas priklauso nuo moters. Reikia sugebėti išlaviruoti daugybėje situacijų, ir tik tada šeima bus tvirta.
Jei moteris galvos, kad ji yra vienintelis briliantas, kuriuo reikia žavėtis, gali labai greitai įvykti skyrybos. Tikėtina, kad vyras eis ieškoti kitos, kuri jį apglostys ir juo žavėsis“, – dėstė daugiavaikė mama.
Moteris tvirtino, kad Pocių šeimoje tikrai nėra viskas tik rausvos spalvos. Jos manymu, šeima, kurioje nebūna konfliktų, yra negyva. Tiesa, ji pastebi, kad turint gausią šeimą kartais tenka paminti tam tikras ambicijas.
„Skyrybos didelėje šeimoje tik parodytų, kad vienas kitam esame nesvarbūs“, – paaiškino J.Pocienė.
Randa laiko pasigražinti
Kaip daili 39-erių moteris sugeba atrodyti jaunatviškai ir patraukliai? Gal namuose vaikus prižiūri kelios auklės? „Tikrai ne. Esu kažkada turėjusi auklę, tačiau atsisakėme. Man nepatinka, kai mano namuose zuja svetimas žmogus.
Kai auginame tiek vaikų, dažnai namie būna lengvas chaosas. Juk kiekvienas nori turėti savo erdvę, žaislus. Taigi, jei dar su manimi būtų ir auklė, tiesiog nejaukiai jausčiausi.
Mūsų diena atrodo įprastai. Išleidžiame vaikus į mokyklą, darželį, o aš lieku su Petriuku. Jis dabar labai smalsus – nori viską imti, griebti, reikalauja labai daug dėmesio. Normalu, kad negaliu padaryti daug darbų.
Laimingiausias jis būna tada, kai iš mokyklos grįžta sesės. Jis net cypti iš laimės pradeda, kai pamato jas. O jos irgi džiaugiasi, nešioja ant rankų. Laiminga būnu ir aš, nes galiu šiek tiek atsikvėpti.
Tiesa, jeigu yra poreikis dalyvauti renginyje ar kažkur vykti, tai dabar su Petriuku – su juo ir ant scenos esu lipusi, ir į renginius važiavusi.
Laisvo laiko aš nebeturiu labai seniai. Žinoma, į kirpyklą spėju nubėgti, tačiau jei yra poreikis, pasikviečiu meistrę į namus.
Esu turėjusi auklę, bet man nepatinka, kai namuose zuja svetimi žmonės. Ir taip namuose daug daiktų. Aš net nejaukiai jausčiausi, jei po mano daiktus pradėtų kažkas kuistis. Tvarkos įvesti nepavyksta. Kiekvienas turi savo erdvę, savo žaislus“, – kalbėjo pašnekovė.
Lygino su sektantais
Būdama su vaiku ant rankų ji papasakojo ir apie skaudulius, kuriuos išgyvena kiekviena daugiavaikė šeima. Taip pat ir apie požiūrį, kuris pakinta tada, kai šeimoje gimsta ketvirtasis kūdikis.
Ji tvirtino, kad kol augino tris vaikus, nesijautė kažkuo ypatinga. Tačiau kai su vyru visiems pranešė, kad laukiasi ketvirtojo vaiko, viskas pasikeitė. „Nežinau kodėl ėmė keistis požiūris į mus. Aplinkiniai ėmė klausinėti, dėl kokių priežasčių laukiamės, ar vaikelis planuotas, ar saugojomės. Nustebino klausimas, gal esame sektantai, kurie gimdo tiek, kiek Dievas duoda.
Tačiau, pasirodo, ne mes vieni tokie. Kai pagimdžiusi tris vaikus įkūriau Daugiavaikių šeimų asociaciją, sužinojau, kad tokių baltų varnų kaip mes, yra daugybė. Iš pradžių asociacija gyvavo kaip artimų draugų sambūris. Raginau prisijungti visas pažįstamas daugiavaikes šeimas.
Pradėjome vykdyti veiklą, organizuoti renginius daugiavaikėms šeimoms. Su asociacijos nariais suorganizavome nemokamą vaikučių plaukų kirpimą vaikų kirpykloje. Ten vyko smagus renginys, koncertas. O ir vaikai, kurie nemėgsta kirptis, buvo laimingi. Panašiai darėme ir su vaikų dantukų patikra.
Antrąją šv. Velykų dieną Vilniaus Katedros aikštėje organizuojame šventę visoms daugiavaikėms šeimoms. „Baltų staltiesių diena“ – tai renginys, kurio metu raginsime visus atsinešti savo maisto nuo šventinio stalo ir pabūti kartu, pabendrauti, susipažinti.
Taip pat su asociacijos nariais stengiamės užtikrinti palankias daugiavaikių šeimų gyvenimo sąlygas, derimės dėl geresnių kainų. Pavyzdžiui, mano vaikams kitais metais mokykloje bus privaloma uniforma. Kitąmet šeimoje bus keturi moksleiviai. Vienos kaina – 100 eurų. Nelabai įsivaizduoju, iš kur gausime tiek pinigų vienu metu. Jau nekalbu apie tai, kad kiekvieną rugsėjį milžiniškus pinigus kainuoja pratybos ir kitos mokyklinės prekės“, – guodėsi J.Pocienė.
Piktina neigiamas atspalvis
Moterį iki šiol piktina tai, kad daugiavaikė šeima visuomenėje turi neigiamą atspalvį. Tačiau ji įsitikinusi, kad tai greičiausiai niekada nepasikeis, nes visada bus daugybė asocialių bei degraduojančių šeimų, kurios gimdo vien tam, kad gautų pašalpas. „Daugelis galvoja, kad šeimos, kurios gimdo daugiau nei tris vaikus, nemoka skaičiuoti ar planuoti. Tas stereotipas yra gajus, nors aš pati pagaliau to nebejaučiu.
Visada noriu akcentuoti, kad daugiavaike šeima gali tapti tik itin brandūs žmonės. Tai privalo būti sąmoningi žmonės, kurie suvokia, ką daro.
Kai matau asocialias daugiavaikes šeimas, kūnu eina šiurpas. Tai neišsilavinusios šeimos su primityviu požiūriu užaugti ir pasidauginti. Tragedija. O ką sako jų mirusios akys?
Daugeliui iš jų reikia tik alkoholio. Ir nors kiekvienam vaikeliui mama yra pati brangiausia, vis dėlto girtaujančios ir degradavusios mamos negali auginti vaiko. Juk tik jos daro įtaką vaiko ateičiai. Tai kokia ji bus, jei kūdikis augs šalia girtaujančios mamos“, – retoriškai klausė J.Pocienė.
