Viskas iš pradžių atrodė puiku: tinklaraštis J.Denise leistų numalšinti troškimą kurti, vaikai duotų medžiagos įrašams, o daugybė kompanijų siųstų nemokamų produktų įvertinti ar sumokėtų, kad ji paminėtų jų gaminius.
Tačiau moteris netrukus suprato, kad tai bus sunkesnė užduotis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, rašo „Daily Mail“.
„Tinklaraštį sukurti gali bet kas, kas turi internetą ir vaikų, kuriuos gali nufotografuoti, – teigė ji. – Būtent tai paskatina daugybę moterų kurti savo tinklaraštį.
Tik vėliau imi suprasti, kad yra daug dalykų, apie kuriuos nepagalvojai, – nuo techninių detalių iki tinklalapio dizaino ar prisijungimo prie konferencijų, kurios moko, kaip padidinti savo publiką ir iš tikrųjų užsidirbti pinigų.“
Tinklaraštis valdė gyvenimą
Pasirodo, pinigų geriausia užsidirbti susirandant rėmėjų – kompanijų, kurios leidžia tinklaraščių autoriams nemokamai išbandyti jų produktus ir šiek tiek sumoka.
Teoriškai tai atrodo paprasta – tereikia sukurti nedidelę istoriją apie daiktą ar tiesiog jį nufotografuoti ir įkelti į „Instagram“.
Tačiau kompanijos kelia didžiulius reikalavimus.
„Kurti šias žinutes ilgai užtrunka, o užsakovai kritikuoja viską, ką parašai, ir prašo viską daryti iš naujo“, – sakė J.Denise.
Žmonėms gali atrodyti, kad tai – paprastas darbas su nuostabiais privalumais.
Juk J.Denise dukra Gabriella galėjo nemokamai paplaukioti su delfinais – o šis malonumas paprastai kainuoja 1800 dolerių (1614 eurų); jos sūnus Nicolas gavo nemokamas atostogas.
Už įrašus gaunamos sumos taip pat nebuvo mažos. Viskas prasidėjo nuo 125 iki 150 dolerių (112–134 eurų) už žinutę, tačiau moteris vėliau už kiekvieną tinklaraščio įrašą gaudavo nuo 700 iki 1500 dolerių (627–1344 eurų).
Tačiau J.Denise vėliau suprato, kad jos darbas ėmė valdyti jos gyvenimą.
„Negalėjau mėgautis Tėvo dienos pasisėdėjimu su vaikais, nes turėjau daryti daugybę nuotraukų, – prisiminė ji. – Visos tos nuotraukos buvo netikros.
Visą laiką nerimaudavau, ar kompanijos logotipas tilps į kadrą. Vaikai šypsosi, o tu darai nuotrauką po nuotraukos, liepi atsistoti kitoje vietoje.
Įkėlusi nuotraukas šalia jų parašiau, kad mes nuostabiai praleidome sekmadienį. Tačiau tiesa ta, kad mes tai padarėme prieš mėnesį, kad nuotraukos būtų paruoštos.“
Nustojo gimus trečiam vaikui
Taip pat buvo spaudimas nerašyti nieko per daug realistiško – nieko, kas nebūtų pozityvu. Nebuvo galima liesti tokių temų kaip santuokos problemos ar vaikų auklėjimo etika.
Spaudimą darė ne tik didelės kompanijos.
„Jei tavo žinutės nebus pozityvios, kiti tinklaraštininkai jomis nesidalys su savo skaitytojais, – paaiškino J.Denise. – Tai reiškia, kad sulauksi mažiau skaitytojų.“
Moteris 2014-ųjų gruodį išėjo iš raketos paleidimo renginio, į kurį buvo pakviesta nemokamai. Jai įkyrėjo rėkiančios mamos tinklaraštininkės ir kitų svečių panieka.
Ji viena sėdėjo paplūdimyje ir iš tolo žiūrėjo į raketos paleidimą. Tada suprato, kad ši karjera tikriausiai nėra jai tinkama.
Tačiau J.Denise nusprendė keistis tik 2015-aisiais, gimus trečiam vaikui, Leonardo.
Po gimdymo ją apėmė depresija, išsiskyrė su vyru – nė viena šių temų nebuvo tinkama tiklaraščiui. Moteris iš Majamio grįžo į Indianos valstiją, kurioje užaugo.
J.Denise ten pradėjo naują gyvenimą: ir vėl pradėjo džiaugtis savo vaikų kompanija, užmezgė santykius su draugu, su kuriuo bendravo 15 metų.
„Dabar jaučiuosi tarsi būčiau savimi ir gyvenčiau tikrą gyvenimą, – prisipažino ji. – Jei valgau romantišką vakarienę, neprivalau pasidaryti asmenukės. Jei su vaikais puikiai leidžiame laiką, neprivalau apie tai pranešti „Instagram“.“
Ji ne tik nustojo rašyti tinklaraštį – bet ir jį išvis ištrynė.
J.Denise savo tinklalapyje parašė laišką kitoms mamoms tinklaraštininkėms. Ji rašė, jog jų niekas iš tikrųjų neskaito, ir nėra įmanoma, kad jos iš tikrųjų būtų tokios laimingos.
„Tikriausiai yra daugybė dalykų, kurie jums puikiai sekasi, – rašė ji. – Raskite ką nors, ką mėgstate ir ką darote geriau nei kiti, ir darykite tai.“
Moteris nenorėjo nieko įžeisti – ji tik nori, kad motinos liautųsi save spaudusios dėl tinklaraščių ir tiesiog džiaugtųsi su vaikais leidžiamu laiku.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
