Apie priešmokyklinio ugdymo ypatumus kalbame su „Šiaurės licėjaus“ direktore Jovita Starkute bei leidyklos „Šviesa“ išleisto priešmokyklinio ugdymo komplekto „OPA PA!“ autorėmis, pradinių klasių mokytojomis Jolanta Skriduliene ir Vilija Vyšniauskiene, už sukurtą priemonę pelniusiomis aukščiausią Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės (EEPG) apdovanojimą.
Padės geriau pasirengti mokyklai
„Priešmokyklinio ugdymo metų tikslas – padėti vaikams pasirengti mokyklai: įgyti savarankiškumo, išmokti dirbti grupėse, ugdyti kantrybę išklausyti kitus ir sklandžiai reikšti savo mintis“, – teigia Jovita Starkutė, „Šiaurės licėjaus“ direktorė.
Pasak J. Starkutės, paskutiniai metai prieš mokyklą ypač svarbūs įgūdžiams ir gebėjimams įtvirtinti, kurie bus reikalingi tapus mokiniu, todėl didelis dėmesys skiriamas vaiko domėjimuisi knygomis, kūrybiškumo skatinimui, atliekant įvairius darbelius, taip pat spalvinant, karpant, lipdant, konstruojant. Vaikai mokosi išsakyti savo mintis, pradeda skaityti, rašyti, skaičiuoti. Tai metai, skirti vaiko asmenybės formavimuisi ir sklandžiam perėjimui prie naujo etapo. Todėl visas dėmesys kreipiamas bendrosioms kompetencijoms įgyti ir emociniam intelektui lavinti.
Skiriasi nuo pamokų
Kartu priešmokyklinukai jau pradeda mokytis pagal valstybės patvirtintą priešmokyklinio ugdymo programą ir joje nustatytus reikalavimus šio amžiaus vaikui. Integruoto ugdymo ekspertė Vilija Vyšniauskienė, viena iš „OPA PA!“ autorių, ramina tėvus, kad nerimauti dėl mokslo krūvio darželinukams nereikėtų. Parinkus tinkamas ugdymo priemones, priešmokyklinėje grupėje mokymasis turėtų labiau priminti pramogą ir žaidimą, skatins domėtis ir džiaugtis atradimais.
„Sėdėjimas prie vadovėlio tokių metų vaikui nėra geriausias būdas mokytis. Būtent todėl priešmokyklinukams turėtų būti mažai „sauso“ mokymosi, pavyzdžiui, sėdėjimo suole, rašymo, vadovėlių skaitymo. Visos dienos metu tokia veikla turėtų užimti tik 15–20 minučių. Visa kita – vaiko patirtis pažinimo metu: žaidimai, tyrimai. Mažieji viską turi atrasti per judėjimą, per savo veiklą.“ – teigia V. Vyšniauskienė.
Šiaulių Gytarių progimnazijos pradinių klasių mokytoja, kita „OPA PA!“ autorė Jolanta Skridulienė, priduria, kad parengiamoji klasė nuo pradinių skiriasi tiek teoriškai, tiek praktiškai. Auklėtojo uždaviniai ir veikla yra visai kitokio pobūdžio nei pradinėje mokykloje.
„Priešmokyklinis ugdymas turėtų būti kuo labiau integruotas, jis negali būti skirstomas atskirais dalykais. Tik pradinėse klasėse viskas tampa struktūrizuota, prasideda visuomeninis mokymasis ir mokymas, o priešmokyklinukai turėtų daugiausia mokytis iš aplinkos, iš to, ką jie patiria. Jie turėtų dar tik pratintis prie knygelių, užrašų, todėl tai – tik pagalbinės priemonės, padedančios apjungti visą veiklą ir prisiminti patirtus įspūdžius“, – teigia J. Skridulienė.
Noras pažinti nurungia stresą
Paklausta, ar vaikai, atėję į priešmokyklinę klasę, gali patirti stresą, mokytoja V. Vyšniauskienė teigia, kad tokio amžiaus vaikai labai guvūs ir entuziastingi, teigiamos emocijos dažniau nugali neigiamas. Noras pažinti, suprasti ir veikti nurungia stresą ir veda priešmokyklinuką pažinimo link.
„Manau, kad stresas priklauso ne nuo naujų veiklų, o nuo reikalavimų, tad šioje situacijoje labai daug ką lemia pedagogas. Kai kurie vaikai integruojasi visiškai lengvai, nejausdami jokio streso. Tad tėvai neturėtų labai jaudintis“, – sako V. Vyšniauskienė.
„Šiaurės licėjaus“ direktorė J. Starkutė priduria, kad vaikas, atsidūręs naujai suformuotoje priešmokyklinio ugdymo grupėje, patirs mažiau streso, nei patekęs į jau susiformavusį kolektyvą.
„Naujai sukomplektuota priešmokyklinė grupė visiems vaikams sukuria vienodas sąlygas: kartu kuriami susitarimai, kuriais bus vadovaujamasi visus metus, susipažįstama su mokytojais bei vieniems su kitais. Tai natūraliai jiems tampa nauju etapu, į kurį nuo pat pradžių įsitraukia“, – teigia J. Starkutė.
Svarbiausia – klausytis, suprasti ir kalbėti
„OPA PA!“ autorė J. Skridulienė atkreipia dėmesį, kad didelė svarba priešmokyklinio ugdymo klasėje turėtų būti teikiama vaiko gebėjimams komunikuoti su aplinka, mokytojais, tėvais, bendraklasiais. Svarbu išmokti klausytis, suprasti ir kalbėti.
„Labai svarbu, kad vaikas pradėtų pažinti raides ir knygas – jeigu išmoks skaityti, bus labai gerai, bet nereikia dėl to baimintis. Vaikas gali mokytis skaityti, skaičiuoti, rašyti nuo 4 iki 8 metų, nes priešmokyklinio ugdymo esmė yra aplinkos pažinimas“, – sako J. Skridulienė.
„Priešmokyklinės klasės mokinys jau turi turėti pakankamai platų žodyną. Pastaruoju metu vaikų žodynas skurdėja, todėl paruošiamojoje klasėje auklėtojas su vaiku turėtų kuo daugiau kalbėtis, skaityti. Konkretūs reikalavimai surašyti priešmokyklinio ugdymo programoje, tačiau mes manome, kad labai reikia atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualumą“, – teigia integruoto ugdymo ekspertė.
Priešmokyklinę klasę tėvai turėtų rinktis atsakingai
Renkantis ir sprendžiant, kur atžalai lankyti priešmokyklinę grupę, tėvams tenka sudėtingas pasirinkimo klausimas. J. Starkutės teigimu, įžanga į mokslą vaikui daro itin didelę įtaką, todėl renkantis mokymo įstaigą reikėtų vadovautis keliais kriterijais – pasidomėti pačia organizacija, taikomomis programomis, grupės dydžiu. Svarbu, kad ugdymo įstaiga dirbtų pagal nuoseklią programą, naudotųsi specialistų parengtomis ugdymo priemonėmis ir kartu stengtųsi prisitaikyti prie vaiko poreikių.
„Labai svarbus grupės dydis ir su vaikais dirbančių pedagogų skaičius. Esant mažesnėms grupėms, vaikai sulaukia daugiau mokytojų dėmesio, o patys mokytojai turi galimybę ugdymo veiklas individualizuoti kiekvienam vaikui pagal jo gebėjimus. Kitas svarbus faktorius – taikomos ugdymo metodikos bei jų vėlesnis tęstinumas. Priešmokyklinė grupė – tai tarpinė stotelė tarp darželio ir mokyklos, todėl labai svarbu, kad tai būtų tiesus ir nuoseklus judėjimas mokyklos link, o ne tiesiog dar vieni metai darželyje“, – teigia „Šiaurės licėjaus“ direktorė.
Daug lemia pedagogas
Mokytoja V. Vyšniauskienė įžvelgia ir kitą labai svarbu kriterijų renkantis ugdymo įstaigą – asmenybės formavimąsi. Anot jos, tokio amžiaus vaikai dažniausiai ima pavyzdį iš suaugusiojo, iš jo mokosi, kopijuoja, stebi jo elgseną ir mokosi vertybių, todėl labai svarbu atsižvelgti į tai, kokie pedagogai mokys vaiką.
„Aš, visų pirma, rinkčiausi žmogų, kuris tinka mano vaikui. Vesčiau vaiką į tokią mokyklą, kurioje rasčiau teisingą pedagogą, nes tikriausiai tik tėvai gali nujausti, kas jų vaikui reikalinga. Tokio amžiaus vaikui labai svarbus mokytojas, žmogus, kuris su juo būna visą dieną. Vien mokyklos vardas šiuo atveju neturėtų būti svarbus kriterijus“, – pataria pedagogė.
