Lotynų Amerikos šokių pamokas nėščiosioms sumaniusi gydytoja akušerė-ginekologė Rūta Stasevičiūtė-Liutkevičienė (33 m.) puikiai žino, ką reiškia laukti gimdymo.
Baigusi medicinos studijas ir dvi dukteris – devynmetę Barborą ir trimetę Veroniką – su vyru auginanti moteris neįsivaizduoja savo gyvenimo be šokių.
Rūta – buvusi tituluota šokėja, bet dėl stuburo traumos, kuri ją ištiko vos 16 metų, turėjo nutraukti šokėjos karjerą.
Tapusi gydytoja ji dabar dalijasi savo patirtimi su būsimosiomis gimdyvėms. Pamaniusi, kad meno terapijai turėtų priklausyti ne tik piešimas, tapymas ar lipdymas, medikė ėmė domėtis šokio terapija.
Nenuleisti smakro ir rankos, perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos, nesikūprinti, taisyklingai kvėpuoti. Kai kurie žingsniai atrodo paprasti, bet norint juos taisyklingai atlikti reikia pasistengti. Šokių salėje kabantys veidrodžiai išduoda, kokius judesius dar reikia šlifuoti.
Nėščiosios šoka vienos
Į šokių trenerę moterys dažniausiai kreipiasi antroje nėštumo pusėje. Išėjus motinystės atostogų atsiranda daugiau laisvo laiko.
Būna ir tokių lankytojų, kurios ateina tik į vieną pamoką – tokias moteris gydytoja R.Liutkevičienė moka atpažinti iš tolo.
Įvairaus amžiaus nėščiosios šoka vienos, todėl projektas vadinasi „Nėštukės solo latino“.
Apšilimu prasidedanti treniruotė trunka apie valandą, bet niekam nereikia pauzių poilsiui. Ne tik dėl to, kad greitą ritmą keičia svajinga ir lėta muzika.
Iš įvairių judesių sudaryta kompozicija padeda moterims atsipalaiduoti, rūpesčius palikti už šokių salės ir nesijaudinti dėl artėjančio gimdymo.
Ne paslaptis, kad sekmadieniais kai kurioms nėščiosioms būna sunku kur nors išsiruošti, bet tokios bėdos nežino Lotynų Amerikos šokių pamokas lankančios moterys. Būna ir tokių dienų, kai treniruočių dalyvėms norisi, kad pratybos nesibaigtų.
Kas traukia nėščiąsias ant parketo? Kokios naudos duoda šokių pamokos ir kodėl į jas susirenka moterys, kurios vaikystėje nėra lankiusios šokių būrelio?
Į šiuos klausimus yra daug atsakymų. Pavyzdžiui, vilnietė Laima Kugevičienė šokių pamokas vadina energijos bomba. Moteris norėtų jas lankyti kuo ilgiau – iki tos dienos, kai prasidės sąrėmiai ir reikės vykti į gimdyklą.
L.Kugevičienė nepritarė nuomonei, kad nėščioji turi būti saugoma kaip ligonė. Nėštumas – normali fiziologinė būsena, bet Lietuvoje dar daugelis žmonių mano, kad kūdikio besilaukiančiai moteriai reikia poilsio ir ramybės.
„Įsiklausau į savo vidinį balsą. Jei nejaučiu nieko bloga, kodėl negalėčiau šokti? Pasitikiu gydytoja Rūta, nes ji – ne tik medikė, bet ir buvusi profesionali Lotynų Amerikos šokių šokėja“, – pripažino vilnietė.
Šokių pamokos buvo atradimas ir kūdikio besilaukiančiai Gabrielei Kavaliauskienei.
Iš visų savaitės dienų ji labiausiai laukia sekmadienio. Jei tą dieną būna kur nors išvykusi su vyru, moteris prašo grįžti į Vilnių ne vėliau kaip 17 valandą, nes tuo metu šokių salėje prasideda pamoka.
Prieš keletą mėnesių viename portale perskaičiusi apie šokių pamokas nėščiosioms Gabrielė nutarė tai išbandyti.
Prieš tai ji lankė plaukimą, bet vėliau susigriebė, kad baseino grindys slidžios nuo drėgmės, todėl eidama gali paslysti ir pargriūti.
Mokytis šokti jai atrodė kur kas saugiau, tad ji atėjo į Lotynų Amerikos šokių pamokas. Moterį džiugina tai, kad mokydamasi naujų žingsnių gali atsipalaiduoti ir apie nieką negalvoti.
„Pasibaigus pamokai puikiai jaučiuosi, nes atsiranda kur kas daugiau energijos“, – pasakojo G.Kavaliauskienė.
Šoka nuo mažumės
Be šokių treniruočių kur kas liūdnesnis gyvenimas būtų ir gydytojai R.Liutkevičienei, nuo mažumės laisvalaikį skyrusiai sportinių šokių treniruotėms ir konkursams.
1999 metais Rūta su partneriu Andriumi Kandeliu tapo Lietuvos jaunimo Lotynų Amerikos šokių čempionais.
Tais pačiais metais atstovaudama Lietuvai pasaulio jaunimo Lotynų Amerikos šokių čempionate ši pora užėmė garbingą 10-ąją vietą.
Gydytoja yra daugkartinė sportinių šokių konkursų prizinių vietų laimėtoja ir nugalėtoja. Tačiau kai dėl stuburo traumos jai ėmė tirpti kojos, teko be kovos pasitraukti nuo parketo.
Jai buvo sunku apsispręsti, ką toliau daryti. Rūta dar mėgino rinktis trečią kelią – šokti viena savo malonumui, bet jai nebuvo smagu.
Ilgą laiką ji turėjo taikytis su mintimi, kad studijuojant mediciną šokiams jos gyvenime nėra vietos.
Kai paaugo dukterys ir rezidentūra artėjo į pabaigą, R.Liutkevičienė svarstė, kad reikėtų lankyti kokį nors sporto klubą. Bet supratusi, kad meilė šokiui jos širdyje niekada neužges, ji sugalvojo mokyti šokti nėščiąsias. Toks laisvalaikis jai labai patinka.
Šokių trenerė jau įgijo pasitikėjimą. Į jos pamokas moterys ateina pasipuošusios, pasitempusios, jos išsikalba, kas labiausiai rūpi.
Jei nėščioji dėl ko nors nerimauja, būna susijaudinusi, sunkiai dirba, nepailsi, gali atsirasti net nėštumo patologija, nes įsčiose bręstantis vaisius taip pat reaguoja į savo motinos nuotaikas.
Kai nėščioji atvyksta į ligoninę dėl gresiančio pirmalaikio gimdymo ir dėl to jai būna neramu, į šį signalą atsiliepia ir vaisius – jo širdies tonai taip pat padažnėja.
„Muzikos terapijos reikšmė jau įrodyta, tikiu, kad šokio terapija nėščiosioms taip pat bus pripažinta kaip veiksminga“, – vylėsi gydytoja.
Tai, ką būsimoji gimdyvė girdi, kokios muzikos klausosi, ką išgyvena ir patiria, visa tai atsiliepia ir jos įsčiose bręstančiam vaisiui.
Moteris ir jos kūdikis – kaip du susisiekiantys indai. Pavyzdžiui, daina, kurią mėgo klausytis nėščioji, bus mėgstama ir jos vaiko, ją išgirdęs kūdikis nusiramins ir greičiau užmigs.
Gydytojai R.Liutkevičienei ne viena nėščioji, kurią ji mokė šokti, prisipažino, kad sunkiausia būna ateiti iki automobilio. Į jį įsėdus ir atvykus į šokių pamoką viskas pasikeičia – tarsi įsijungtų antrasis kvėpavimas.
Įgūdžiai padeda gimdant
Gydytojai treniruotė – taip pat kaip šventė. Keliskart į šokių salę ji atvyko po paros darbo ligoninėje.
„Ateidavau į salę labai pavargusi, bet po treniruotės jausdavausi tokia atsigavusi, kad grįžusi namo galėdavau kalnus nuversti“, – pasakojo gydytoja.
Sukantis ant parketo išgaruoja blogos mintys ir nusivylimas, kad kas nors nepasisekė.
Šokant gerėja kraujotaka, stiprėja raumenys, pakyla nuotaika.
Keliskart per treniruotę gydytoja savo mokinėms primena taisyklingai kvėpuoti ir tikino, kad ši patirtis praverčia prasidėjus sąrėmiams ir gimdymo skausmams.
Šia tema R.Liutkevičienė daug kalba ir Vilniaus gimdymo namuose, kur į paskaitas susirenka daugiau kaip šimtas būsimųjų tėvų.
Per šokių pamokas įgytas įprotis įkvėpti pro nosį ir iškvėpti pro burną labai naudingas.
Iš savo patirties gydytoja žino, kad tai didina ištvermę. Nėštumui didėjant, diafragma būna pakelta, dėl to mažėja plaučių tūris.
Laukdamasi dukterų medikė pati sunkiau lipdavo laiptais ir prašydavo vyro neskubėti, nes strigdavo kvėpavimas.
„Geras fizinis pasirengimas – didelis privalumas gimdant. Stengiuosi, kad moterys nepavargtų. Jos sugeba be jokios pauzės ištverti visą treniruotę“, – džiaugėsi gydytoja.
Plaukimas baseine, nėščiųjų joga, meditacija, gydomoji mankšta, įvairios treniruotės, adaptuotos būsimosioms gimdyvėms, – visa tai moterys gali pasirinkti.
Tačiau daug kas priklauso nuo moters temperamento, charakterio, įpročių.
„Kažkada pati pabandžiau jogą, tačiau tai ne man, kai kurie pratimai labai lėti, o man reikėtų veiksmo. Man taip pat netinka meditacija, aš esu kitokia“, – prisipažino R.Liutkevičienė.
Ji labiausiai pasiilgsta muzikos – galbūt dėl to, kad nemoka būti tyloje su savo mintimis.
O joga skirta tiems, kurie moka susikaupti, nurimti viduje.
Kai kurios nėščiosios drovisi praverti sporto klubo duris, kur galėtų lankyti kalanetiką, taiči ar daryti kitokius pratimus. Nėščiąsias kartais atbaido ir sporto klube tvyrantis prakaito kvapas, kiti lankytojai, besimankštinantys treniruokliais. Šokių salėje jos būna vienos – be vyrų, vaikų ir pašalinių žmonių.
Pasiruošusi viskam
Nors dar nebuvo, kad šokių salėje kam nors prasidėtų gimdymas, R.Liutkevičienė yra viskam pasiruošusi.
Būsimoji motina gali apalpti net nuo tvankumo. Taip atsitiko prieš keletą metų, kai R.Liutkevičienė skaitė būsimiesiems tėvams paskaitą, kaip pasiruošti gimdymui.
Netekusi sąmonės viena nėščioji greitai atsigavo, buvo palydėta į skyrių.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ją kamavo mažakraujystė, ji buvo gėrusi mažai skysčių.
Kitą sykį per paskaitą, kurią taip pat skaitė R.Liutkevičienė, viena nėščioji pakilo ir išėjo į tualetą. Po kiek laiko sugrįžusi prasitarė, kad nutekėjo vaisiaus vandenys.
Tada visi klausytojai ėmė ploti ir išlydėjo ją į palatą, o kitą rytą moteris sėkmingai pagimdė.
Gydytoja R.Liutkevičienė priminė, kad norint išvengti nėštumo komplikacijų būtinas fizinis aktyvumas. Šokti ne tik smagu, bet ir sveika, nes nuo to gerėja kraujotaka, medžiagų apykaita, negresia antsvoris.
Yra atlikta mokslinių studijų, įrodančių, kad per šokių pamokas sklindantys muzikos garsai veikia ir įsčiose bręstantį vaisių – įvairaus dažnio virpesiai atlieka savotišką mikromasažą, kuris skatina ir gerina vaisiaus psichofizinį vystymąsi.
