Tiesa, Paulinos atsiradimas šeimoje nebuvo toks sklandus, kaip jie būtų norėję. Svajonės susilaukti dar vieno sveiko ir apvalaino vaikelio žlugo, kai antrąjį vaikelį moteris pagimdė išnešiojusi jį vos pusę nėštumo laiko.
Pagimdė viduryje nėštumo
Praėjus vos septyniems mėnesiams nuo pirmojo gimdymo, Sandra vėl pasijuto nėščia. Tik šį kartą bandymas nebuvo toks sėkmingas, kokio pora tikėjosi.
Kai nėštumas siekė vos dvylika savaičių, moteris gulėjo ligoninėje dėl kraujavimo, tačiau vėliau viskas susitvarkė. Tiesa, vos 23 savaičių ji ėmė jausti skausmus ir pradėjo gimdyti.
„Sunku pasakyti, dėl kokių priežasčių pagimdžiau vos 23 savaičių. Medikai man užsiminė, kad viena priežasčių galėjo būti per mažas laiko tarpas, praėjęs po pirmojo gimdymo. Juk antrą kartą pastojau vos po septynių mėnesių.
Gimdymas buvo sklandus – viskas vyko labai greitai, iš Marijampolės mane atvežė į Kauną, pagimdžiau pati“, – prisiminė dviejų vaikų mama.
Išgyvenamumas – vos 40 procentų
S.Kruglekova atvira – kai tik pamatė neišnešiotukę Pauliną, iš nuostabos net prisėdo. Ji niekada nebuvo mačiusi tokio mažo žmogučio ir net neįsivaizdavo, kad tokie gali būti.
Mažoji mergytė gimė vos 29 centimetrų ir svėrė tik 527 gramus. Visas Paulinos kūnelis buvo raudonas ir nepriminė laiku gimusių naujagimių, kurių odelė būna šviesi. Moteriai tada norėjosi tik verkti, o ir dabar, praėjus pusantrų metų po gimdymo, skaudu prisiminti kai kurias akimirkas.
„Nesu tas žmogus, kuris skuba išsipasakoti. Viską laikiau savyje. Baisiausia tada man buvo dėl dukrytės gyvybės, nes gydytojai davė vos 40 procentų, kad ji išgyvens.
Baiminamasi buvo dėl mažo svorio ir mažų gestacinių savaičių. Mažylė turėjo ištverti net penkias operacijas, tačiau svoris vis tiek augo labai lėtai.
Taip pat mane slėgė ir tai, jog negalėjau būti su pirmuoju sūneliu, kuriam tada manęs labai reikėjo“, – pasakojo moteris.
Sparčiai vejasi bendraamžius
Praėjus savaitei po ankstyvo gimdymo, Sandra viena grįžo į namus, tačiau po kurio laiko turėjo kartu su mažyle vėl gultis į ligoninę. Ten jos praleido pusantro mėnesio. Iš viso mažylė ligoninėje išbuvo beveik septynis mėnesius.
Moteris džiaugiasi, kad iš mažylės, kurią medikai ir visi aplinkiniai vadino tiesiog coliuke, išaugo žavi mergaitė, kuri dabar sveria septynis kilogramus ir penkis šimtus gramų, o jos ūgis siekia 70 centimetrų.
Tiesa, marijampolietė atvira – su mažąja coliuke viskas kitaip: ją reikia vežioti į mankštas, ji turi bėdų su klausa, akytės nusilpusios, todėl reikia nešioti akinukus. Mergytė ne viską valgo, iki šiol yra maitinama specialiu mišinuku, kuris yra brangus.
Mergytė dažnai serga, šiuo metu ji taip pat guli ligoninėje.
Kol kas medikai neteikia prognozių dėl mergytės ateities, tačiau pati mama džiaugiasi, kad pastaruoju metu Paulina sparčiai vejasi bendraamžius. Gegužės mėnesį mergytė dar nesėdėjo ir neropojo, tačiau praėjus vos keliems mėnesiams ji jau geba pati atsisėsti, ropoti, net atsistojusi vaikšto aplink baldus.
Kineziterapeutai žada, kad mergytė pradės vaikščioti dar šiais metais.
Didžiausia parama – šeima
Kokie jausmai užplūsta sužinojus, kad pasaulį išvydo neišnešiota mergytė, kuriai dėmesio ir rūpesčio reikės gerokai daugiau nei sveikam vaikui? „Buvo minčių, kodėl man taip įvyko, ką blogo padariau, kad taip nutiko, tačiau žinau, kad likimo nepasirinksiu.
Tačiau tai tebuvo tik mintys, nes niekada savo emocijomis nesidalindavau ir niekam neskubėdavau pasakotis.
Reikia ištverti šį išbandymą, juk aš turiu dar vieną vaikelį, kuriam esu reikalinga kiekvieną dieną.
Didžiausia mano paguoda ir parama – vyras. Taip pat visada jaučiu mamos, sesers ir dviejų brolių paramą“, – sakė Sandra.
Neišnešiotą kūdikį pagimdžiusi Sandra ragina mamas neužsisklęsti savyje ir sugebėti priimti pagalbą ir palaikymą. Jos teigimu, labai svarbu nepalūžti, pagimdžius ankstuką, nes jam reikia labai daug meilės ir šilumos.
