Leidykla „Šviesa“, siekdama prisidėti ugdant autistiškus vaikus, bendram tikslui subūrė įvairių sričių specialistus: muzikos mokytojus, muzikos terapeutus, specialiuosius pedagogus, mokslininkus ir kitus asmenis, dirbančius su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais. Ekspertai pasidalino žiniomis ir pristatė naujausius mokslinius tyrimus bei praktinius metodus, teikiančius daug vilčių autistiškų vaikų tėvams ir mokytojams.
Analizuota tarptautiniai šios srities laimėjimai
Pasaulyje atliekami muzikos tyrimai apima daug sričių – nuo psichologijos iki biomedicinos. Nustatyta, kad ugdant autizmo spektro sutrikimų turinčius mokinius muzikinis lavinimas yra toks pat svarbus kaip ir kalbos mokymas.
„Neurologijos tyrimai atskleidžia, kad muzikinė veikla daro didelę įtaką žmogaus raidai, mąstymui, komunikavimui. Muzika veikia visą žmogaus kūną, tačiau jos pajautimą ir reagavimą į ją daugiausia lemia smegenų veikla – tam tikri procesai smegenyse, būtini muzikai suvokti. Įvairūs muzikinės raiškos elementai – ritmas, garso aukštis, tembras, dinamika, dermė – vienu metu „apdorojami“ tam tikruose abiejų smegenų pusrutulių centruose“, – teigia Lietuvos edukologijos universiteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos pirmininkė socialinių mokslų daktarė Vilmantė Aleksienė.
Pasak docentės, klausantis muzikos, ir ypač – aktyviai muzikuojant – dainuojant ar grojant, yra aktyvinama smegenų veikla, formuojasi naujos smegenų jungtys, pagerėja mokymosi gebėjimai, kalbos ir motorinės funkcijos. Muzikos terapijos tyrimai įrodo, kad muzika padeda užsidariusiems savo vidiniame pasaulyje autistiškiems vaikams užmegzti santykius su aplinka bei mokytis bendrauti.
Nauji mokymo metodai keičia vaikų likimus
Muzikinio ugdymo specialistė mokytoja ekspertė Mira Jakubovskaja pristatė imitacinio muzikinio interpretavimo metodą. Jį pedagogė taiko ugdydama autistiškų vaikų muzikinius gebėjimus ir pasiekia stebinančių laimėjimų.
„Remiuosi prielaida, kad kiekvienas vaikas yra muzikali asmenybė, reaguojanti į muziką, gebanti kurti muzikinius ryšius. Dirbdama su vaiku stengiamasi padėti sukoncentruoti dėmesį ir tiksliai pakartoti muzikos ritmą, melodiją, imituoti mokytojo dainavimą arba grojimą, ugdytis muzikinius gebėjimus, plėtoti komunikaciją verbalinėmis ir neverbalinėmis priemonėmis“, – teigia M. Jakubovskaja.
Diskutuojama apie muzikinio ugdymo galimybes
Neseniai įvykusią apskritojo stalo diskusiją „Autistiškų vaikų muzikinio ugdymo galimybės“ leidyklos „Šviesa“ direktorė Jurgita Nacevičienė laiko viena sėkmingiausių iniciatyvų. Leidyklos suburtiems skirtingų sričių specialistams pavyko pasiekti svarbių susitarimų dėl muzikos taikymo autistiškų vaikų ugdymo praktikoje. Gerąja autistiškų vaikų muzikinio ugdymo patirtimi bei įžvalgomis dalijosi muzikos mokytojai, muzikos terapeutai, specialieji pedagogai, psichologai, mokslininkai.
Dalyviai aktyviai diskutavo apie autistiškų vaikų ugdymo principus, muzikos terapijos ir muzikinio ugdymo metodų dermę. Ekspertai įvertino muzikos vaidmenį ugdant vaikų gebėjimus, aptarė tėvų švietimo ir jų dalyvavimo mokymosi procese svarbą.
„Imdamiesi šios iniciatyvos stengėmės į vaikų ugdymą pažvelgti plačiau, užčiuopti muzikos ugdomojo ir terapinio poveikio niuansus. Muzikinis ugdymas padeda ne tik įgyti naujų gebėjimų, bet pakeičia žmogaus gyvenimo kokybę. Prie vieno stalo susėdusių įvairių sričių ekspertų išsakytos įžvalgos padėjo projekto komandai rengti muzikinio ugdymo metodines rekomendacijas. Tai iš esmės naujas požiūris, kai metodika kuriama remiantis Lietuvoje dirbančių mokytojų patirtimi, vadovaujant ir konsultuojant geriausiems muzikinio ugdymo ir muzikos terapijos specialistams. Tikimės, kad ji bus naudinga ne tik pedagogams, bet ir tėvams“, – sakė leidyklos „Šviesa“ vadovė.
Muzika padeda išmokti kalbėti
Mažai kas žino, kad Lietuvos muzikos terapijos bei muzikinio ugdymo specialistai yra pasiekę puikių rezultatų: atsakingai dirbant net žymių autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai pradeda komunikuoti, kai kurie – kalbėti. Tai teikia vilčių visiems, kam rūpi tobulinti šių vaikų ugdymą ir plėsti jo galimybes.
Mokslininkai ir pedagogai pastebi, kad autistiški vaikai, kurių aukštas intelekto koeficientas, dalyvauja muzikos atlikėjų festivaliuose, tarptautiniuose dainos konkursuose, koncertuoja užsienio šalyse, yra netgi įgijusių aukštąjį muzikinį išsilavinimą ir dirbančių pagal šią specialybę. Taigi siekiant plėtoti autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų bendravimą ir saviraišką, rekomenduojama įvairią muzikinę veiklą taikyti nuo ankstyvos vaikystės.
