Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, prieš metus įvestas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis pasiteisino – registruotasi aktyviai, pasiūlyta didelė programų įvairovė. Daugiau kaip tūkstantis neformalaus švietimo programų teikėjų pasiūlė ir užregistravo daugiau nei 2 tūkstančius programų. Įvairius neformalaus vaikų švietimo būrelius savivaldybėse pasirinko 82 tūkstančiai vaikų.
Sprendžia jaunimo užimtumo problemą
Vieni iš pasinaudojusiųjų galimybę moksleiviams pasiūlyti neformalųjį ugdymą buvo Lietuvos šaulių sąjungos karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-oji rinktinė. Jos vadas Skirmantas Valatkevičius pasakojo, kad į jų organizuojamą veiklą Alytaus rajone įsitraukė jau 140 moksleivių. Tai beveik trečdalis visų dalyvaujančiųjų neformaliajame švietime šiame rajone.
„Veiklą vykdėme ir anksčiau, buvome pasirašę sutartį su savivaldybe ir tai vystėsi. Tačiau kai atsirado galimybė plėtoti veiklą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos skatinamą neformaliojo švietimo programą, ja pasinaudojome. Turėjome jau pasirašę ketverių metų programą, tereikėjo, kad ją patvirtintų Švietimo ir mokslo ministerija, o mokytojai Šaulių sąjungos vardu pasirašytų sutartis su tėvais“, – pasakojo S.Valatkevičius
Šaulių sąjunga – sukarinta organizacija, ugdanti patriotizmą. Pasak S.Valatkevičiaus, vaikams patinka jų siūlomi topografiniai užsiėmimai, išgyvenimo miške išbandymai, žygiai.
„Ši neformaliojo ugdymo programa tapo mūsų turimos tęstinės keturių pakopų šaulių rengimo programos dalimi. Kitos mūsų programos dalys vykdomos kartu su kariuomene. Pavyzdžiui, išvykstame trims dienoms į karinį dalinį, vaikai turi aiškų rėžimą, keliasi 6 valandą, jų laukia mankštos, rikiuotės. Kai kuriems vaikams tai labai patinka. O vasarą vyksta stovyklos. Jų metu dažnai einame į žygius
Po mūsų siūlomos programos mokyklose, vasaros stovyklų, kitų veiklų, paskui daugelis moksleivių tampa krašto apsaugos savanoriais arba šauktiniais“, – apie neformaliojo ugdymo programos tęstinumą pasakojo Lietuvos šaulių sąjungos karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas.
Pasak jo, Švietimo ir mokslo ministerijos suteikta neformaliojo ugdymo galimybė iš dalies leidžia spręsti ir aktualią jaunimo užimtumo problemą rajonuose.
Nauda ir moksleiviams ir mokytojams
Kitas geras neformaliojo ugdymo pavyzdys – Varėnos rajone mokytojos Vitos Barišauskienės organizuojama neformalaus švietimo programa „Esame gamtos vaikai“. Ją pedagogė, pasinaudojusi ŠMM suteikta galimybe, pradėjo vykdyti nuo šių metų vasario. Į užsiėmimus ateina 19 vaikų.
Šis pavyzdys parodo, jog neformaliojo švietimo skatinimas naudingas ne tik moksleiviams, bet ir mokytojams, kurie įgyja galimybę papildomai užsidirbti.
„Užsiėmimų metu daug eksperimentuojame, tiriame. Didžiąją užsiėmimų dalį praleidžiame gamtoje: mokomės pažinti augalus, paukščius, lyginame ekosistemas. Su jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikais mokomės žaisdami: į įvairius žaidimus įpinu programos užduotis, gamtinius elementus. Visuomet stengiuosi girdėti ir matyti kiekvieną vaiką – kas jam įdomu, kas sekasi, kur reikia pagalbos. Tam, kad sudominčiau vaikus, nuolat privalau gilinti savo žinias ir pati.
Manau, kad į užsiėmimus vaikai noriai eina dėl įvairių veiklų – juos traukia žygiai, eksperimentai, naujovės. Šį šeštadienį prisijungėme prie pasaulio ornitologų ir palydėjome bei kartu suskaičiavome paukščius. Vaikams tai patiko. Jie ne tik stebėjo paukščius, bet ir surado juos vadovuose paukščiams pažinti, nustatė rūšis, apie jas skaitė.
Mano užsiėmimai vyksta šeštadieniais, tad šie 19 vaikų puikiai žino, kaip praleis šią savaitgalio dieną – nereikia nuobodžiauti, galvoti, ką, kaip ir su kuo nuveikti.
Džiaugiuosi, kad ŠMM skatina neformalųjį vaikų švietimą. Neformalioje aplinkoje vaikas geba labiau atsiskleisti, pasirenka tai, kas jam įdomu“, – pasakojo V.Barišauskienė.
Pasiūlyta daugybė užsiėmimų
Rugsėjo mėnesį savivaldybėse buvo intensyviai vertinamos naujos neformaliojo švietimo programos. Savivaldybių nterneto svetainėse jau skelbiami būrelių sąrašai bei informacija apie juos.
Reikėtų žinoti, kad vaikai ir tėvai, pasirinkę tik vieną iš paskelbtų programų, turi atvykti į nurodytą vietą ir pasirašyti sutartį su programos vykdytoju, kad būtų apmokėtas jų dalyvavimas pasirinktame būrelyje.
Rekomenduojama krepšelio suma lieka ta pati –15 eurų. Skirtingose savivaldybėse gali svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. Krepšelio dydis gali kisti, atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių savivaldybėje ar savivaldybės nustatytus prioritetus. Nuo 2015 m. spalio 1 d. neformaliojo vaikų švietimo veikloms skiriamas tikslinis valstybės finansavimas – krepšelis.
Įvairios organizacijos ar laisvieji teikėjai vaikams ir paaugliams jau pasiūlė ne tik tradicinius laisvalaikio užsiėmimus, bet ir fechtavimą, robotiką, sportinį šaudymą, aikido, loginį mąstymą, hiphopą, klasikinį baletą, ledo ritulį, viešojo kalbėjimo meną, patriotinio ugdymo programą ir daugybę kitų programų. Krepšelis finansuojamas iš dalies valstybės lėšomis, iš dalies iš ES struktūrinių fondų. Tam skirta 9,72 mln. eurų.
