Kodėl garsios poros ryžtasi prieštaringai Lietuvoje vertinamam gimdymui namuose?
„Priimkite kitaip mąstančius žmones, nes jie prisiima atsakomybę“, – paprašė prieš srovę eiti nevengiantis kino režisierius ir televizijos vadovas L.Ryškus, kurio dukras šiame pasaulyje pirmoji pasitiko dabar teisiama pribuvėja Jurgita Švedienė (52 m.).
Linas su mylimąja E.Užaite nusprendė atvirai papasakoti, kaip jų namuose nedideliame baseine gimė jų dukra, ką pora veikė po gimdymo ir kaip jie to nebijojo.
– Kuriam pirmam šovė mintis gimdyti namuose?
Linas: Mes ir su pirmąja žmona Gabija labai ramiai sulaukėme dukros namuose. Elenai greit jau 20 metų. O Edita niekuo – nei fizinėmis, nei psichologinėmis savybėmis – Gabijai nenusileido, tad nemačiau reikalo keisti tradicijos.
Be to, ne man juk gimdyti. (Juokiasi.) Jei rimtai, namie patogiau, niekur važiuoti nereikia, viskas vietoje, viskas aišku.
Mano prosenelis, amžiną jam atilsį, buvo žymus Kauno akušeris-ginekologas, tad man tai turbūt įgimta.
Edita: Linas papasakojo man apie pribuvėją Jurgą ir apie tokį gimdymo būdą, tačiau iš pradžių nepriėmiau to entuziastingai.
Kai jai paskambinome, kaip tik tą dieną prasidėjo paskaitos naujai grupei.
Linas: Aš Editos nespaudžiau. Sakiau: nueik, pabandysi. Jei jausi, kad tau tai priimtina, puiku, o jei ne – gimdysime ligoninėje.
– Vis dėlto neatmetėte, kad gimdyti galite vykti ir į ligoninę?
Edita: Jaučiausi saugi ir rami namuose. Tačiau neprisirišome prie vietos ir neatsisakėme galimybės vykti į ligoninę. Tad taip ir nusiteikiau – jei jausiu, kad noriu gimdyti namuose, taip ir darysiu, o jei paskutinę akimirką nuspręsiu važiuoti į ligoninę, vyksime ten.
Kai jau gimdymo metu manęs dar kartą paklausė, atsakiau, kad gimdysiu namuose. Turėjau puikų pagalbininką, kuris reikiamais momentais net sugebėjo nejuokauti ir patylėti.
– Ką jūs darėte gimdymo metu?
Linas: Pirmą vaiką dar reikėjo padėti išstumti.
O antrą kartą, kad ir ilgiau truko gimdymas, vaikas ėjo ir išėjo lengvai į baseiną. Namų aplinkoje pačiam buvo kur kas mažesnis stresas.
Edita: Ir gimdymo poziciją galėjau pasirinkti tinkamą. Pavyzdžiui, tupėjimo. Pati fizika tokioje pozoje padeda, nes vaikas pats savo svoriu slenka. Nereikia didelių jėgų naudoti, kad moteris jį išstumtų. O gulimoji pozicija nėra natūrali.
– Kad ir kaip būtų, aš niekada negimdyčiau namuose. Tam yra ligoninės su specialia įranga ir greita pagalba. Kaip jūs nebijojote?
Linas: Edita nuolat vaikščiojo pas gydytojus, buvo prižiūrima. Jei būtų buvusi numatyta net nedidelė komplikacija, net nebūtų buvę minčių apie gimdymą namuose.
Iš tų žmonių, kurie domisi natūraliu gimdymu, lanko paskaitas, turbūt lieka kokie 5 procentai gimdančių namuose.
Tad noriu pabrėžti, kad mes jokiu būdu neagituojame, neskatiname kitų gimdyti namuose. Esą taip geriau, vaikai gimsta talentingesni. Tai nesusiję! Tiesiog jei tau ši mintis priimtina, tu taip ir darai.
Edita: Lankiausi ne pas vieną medikę, bet nė viena nepasirodė turinti tai, ką savyje turi Jurga. Išmintį, žinias, patirtį. Jeigu susitiktumėte su Jurga ir pakalbėtumėte, pamatytumėte, kokią ji skleidžia ramybę.
– Bet medikai sako, kad būna komplikacijų, kurių neįmanoma numatyti.
Linas: Didžiausia komplikacija yra kraujavimas, kuris sunkiai sustabdomas ir moteris gali nukraujuoti. Mes išstudijavome aprašytus atvejus, dėl ko šis kraujavimas gali kilti.
Lengva išgąsdinti žmogų, ypač tokiu atveju, kai jis dar atsakingas už savo vaiko gyvybę.
– Bet rizika gimdyti namuose vis tiek didesnė nei ligoninėje.
Linas: Nesutiksiu. Net matematiškai rizika gimdyti namuose nėra didesnė nei gimdant ligoninėje.
Edita: Apie gimdymą namuose nereikia galvoti taip: pastoji ir praėjus devyniems mėnesiams gimdai.
Juk daromi kraujo tyrimai, stebima vaiko padėtis, reguliariai lankomasi pas gydytojus.
Linas: Moteris, pasiryžusi natūraliam gimdymui, sportuoja, stiprina presą, nes ji turės pagimdyti pati. Jau nekalbant apie tai, kiek daug motinai ir vaikui reiškia natūralus gimdymas.
Moteris daug tam ruošiasi. O jei nuo pat pradžių žinai, kad tavo gimdymas – medikų rankose, pačiai lyg ir nieko nereikia daryti, gali net užsirūkyti.
– Kada ir kaip tapote gimdymo namuose šalininku?
Linas: Man tada buvo 20 metų. Viena studijų draugė ruošėsi gimdyti ir pasakė, kad ji tai darys namuose.
Aš net išsižiojau. Bet kai ji man viską smulkiai papasakojo, supratau, kad tai – gera mintis.
Ir kad jei ateityje susilauksiu vaikų, norėsiu, kad jie gimtų namuose.
Po šešerių metų taip ir atsitiko. Jei tvirto įsitikinimo žmogus neturi, geriau to nedaryti. Tuo labiau vyrui, kuris turi moteriai padėti. Gerai būtų, kad vyras nenualptų arba nualpęs greitai atsikeltų.
– Pagalvojus apie gimdymą namuose, kyla pirma baisi mintis: o kas, jei aplink kūdikio kaklą bus apsivijusi virkštelė? Žinojote, ką tokiu atveju darysite?
Edita: Iš pradžių man irgi virkštelės apsivijimas buvo vienas didžiausių neramumų, tačiau nurimau, kai man viską paaiškino.
Linas: Virkštelę kuo puikiausiai galima atvynioti. Paimi ir paprastai nuimi nuo kaklo, jei nepanikuoji.
Ruošiantis gimdymui žiūrėjome filmuotą medžiagą, kaip reikia atvynioti virkštelę, kaip ją nukirpti.
– Kada jau laukiant gimdymo į jūsų namus atvyko pribuvėja?
Edita: Rytą – pažiūrėti, kokia situacija, o vėliau atvažiavo prieš pat gimdymą.
Linas: Jurga jaučia tokius dalykus. Mums patarė būti ramiems. Juk viskas vyksta tam tikrais etapais. Aš skaičiavau sąrėmius. Prieš pat pabaigą Edita įlipo į specialiai paruoštą baseinėlį ir pagimdė.
– Ar gimdymo įkarštyje, kai jutote skausmus, nebuvo kilusi mintis: geriau reikėjo tai daryti su nuskausminamaisiais?
Edita: Ne. Tik, jeigu jau atvirai, kažkuriuo metu pagalvojau – nežinau, ar dar norėsiu kada nors būti nėščia. Tačiau tai buvo tik laikina emocija.
Pirmiausia prieš pastojant mano suvokimas apie gimdymą ir nėštumą buvo toks – norėjau natūraliai gimdyti su nuskausminimu. (Juokiasi.) Tai juk logiškai neįmanoma.
Bet kai ėmiau lankyti nėščiosioms skirtas specialias paskaitėles, mano žinios vis gerėjo, ėmiau jausti, kad nenoriu būti ta, už kurią pagimdys, noriu pati padėti vaikui ateiti į šį pasaulį – pagimdyti natūraliai.
Išgirdau keletą kritiškų nuomonių iš medikų. Mane jie gąsdino, kad nesugebėsiu pati pagimdyti, kad bus sunku žindyti, reikia būtinai gultis į ligoninę. O kai mane kas nors gąsdina, imu tais žmonėmis netikėti.
– Ką jūs sužinojote paskaitose?
Edita: Į paskaitas Jurga kviesdavo medikus, kurie gimdymus priima ligoninėse.
Tas ruošimasis labiau vyko ne ką nors darant, o renkant informaciją apie tai, kas vyksta moters kūnui jai laukiantis ir gimdant, ko tikėtis, kaip vyksta maitinimo procesas.
Tas žinojimas ir buvo didžiausias pasirengimas. Žinoma, mokėmės ir fizinių pratimų, kurie padėjo be jokių nesklandumų pagimdyti.
– Kokį pirmą jausmą po gimdymo atsimenate?
Linas: Po dviejų valandų jau valgėme koldūnus, o kitą dieną man paskambino kaimynas ir paklausė: „Tai jūs pagimdėte ar ne?“ Nes Edita vakare vaikščiojo po kiemą ir džiaustė skalbinius.
Edita: Gimdymo metu iš baseino ant kilimo pribėgo vandens. Užmigo vaikas, pagalvojau, reikia išplauti tą kilimą. Toks ir jausmas. Viskas ramu, įprasta, nes namuose.
Linas: Tiesa, gimdymas nebuvo pats lengviausias. Vakare prasidėjo pirmieji sąrėmiai, o tik kitą dieną pavakariais, pusę penkių, Edita pagimdė.
– Antrą kartą vėl gimdytumėte namuose?
Edita: Jei viskas būtų gerai, taip.
– Lietuvoje gimdymas namuose nėra įteisintas. Kai susilaukėte vaiko namuose, tada J.Švedienė dar nebuvo teisiama. Nenumanėte, kad taip gali nutikti?
Linas: Visiškai negalvojome apie tai. Taip, Lietuvoje nėra tokio įstatymo.
Maždaug – gimdyti namuose galima, o padėti procesui negalima.
Tačiau Jurga jau daug metų priima gimdymus. Aš šią teisminę situaciją pavadinčiau žmonių neišprusimu ir nepakantumu. Jei tik bent kiek pasigilintumėte į tai, suprastumėte ir leistumėte kitam daryti tai, ką jis nori.
Edita: Gimdymas namuose apipintas mistika iš nežinojimo. Net apie maitinimą krūtimi esu prisiklausiusi daugybės nesąmonių: esą susidūrus su mažomis problemomis, tokiomis, pavyzdžiui, kaip krūties uždegimas ar vaiko svorio netekimas, reikia nustoti maitinti ir kūdikiui duoti mišinio.
Nereikia mūsų gąsdinti. Aš savo dukrą krūtimi maitinau dvejus metus.
Linas: Neįsivaizduoju, kad Lietuvoje kada nors natūraliai gimdytų daugiau nei 5 procentai moterų. Tokie teismai – tai ne kažkoks sprendimo būdas ar visuomenės informavimas, tai tiesiog visų pjudymas.
Turiu daugybę draugų ir giminių medikų ir niekas iš jų nepalaiko šios situacijos.
– Gimdymas namuose jau yra įteisintas JAV, Australijoje, Islandijoje, taip pat daugelyje Europos Sąjungos valstybių. O mūsų šalyje gimdymo namuose šalininkai, tokie kaip jūs, net pavadinami sektantais.
Linas: Pasakodamas, kaip vyksta gimdymas namuose, ir noriu pasakyti, kad nėra čia jokio sektantizmo, jokių finansinių machinacijų ar mafijos. Ne teismais turėtų būti prieinama prie šito klausimo sprendimo.
Manau, kad Jurga yra pribuvėja iš Dievo, kokios jos ir anksčiau būdavo. Jurgos patirtis yra milžiniška. Gimdymas namuose turėtų būti įteisintas ir Lietuvoje.
Vien dėl to, kad žmonės būtų apsaugoti nuo šarlatanų.
Jurga tai daro daugiau nei 20 metų, pati savo lėšomis važinėja tobulintis į JAV, Rusiją. Tad man keista, kad ji dar kaltinama pinigavimu, nelegalia veikla, kai pati su šeima gyvena kukliame sename bute.
