Didžiausios problemos – netaisyklinga laikysena ir antsvoris
Medicinos centro „Northway“ gydytoja-kineziterapeutė Aurelija Šaparavičiūtė sako, kad menkas fizinis aktyvumas visų pirma daugiausiai žalos daro vaikų nugaroms.
„Nepakankamai judant nugara susilpnėja, o kai vaikas išeina į mokyklą, kurioje reikia ant pečių tampyti sunkią kuprinę, raumenynas nebeatlaiko. Susiformuoja bene dažniausiai pasitaikanti vaikų sveikatos problema – netaisyklinga laikysena, kurios negydant gali kilti ir dar rimtesnių bėdų“, – teigia ji.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad pirmasis požymis, išduodantis, jog formuojasi netaisyklinga laikysena, yra pakilęs vienas iš pečių. Taip pat tėvams svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip vaikas sėdi. Pavyzdžiui, jeigu atžala, anot A. Šaparavičiūtės, nuolat pakišinėja po savimi koją, nugara pamažu išsikreipia ir taip susiformuoja netaisyklinga laikysena.
Kaip pastebi užsiėmimus vaikams vedanti sveikatingumo klubo „Impuls“ trenerė Milita Norkutė, kita ne mažiau svarbi problema, kurią lemia mažas vaikų frizinis aktyvumas – tai antsvoris. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas vaikas ar paauglys.
„Į vaikų antsvorį nereikėtų numoti ranka, nes tai gali tapti rimtu pavojumi sveikatai, ir ilgainiui sukelti tokias bėdas kaip padidėjęs kraujospūdis, širdies bei kraujagyslių ligos ar netgi vėžys. Vaikų antsvorį visų pirma lemia nuolatinis apsivalgymas bei užkandžiavimas tokiais produktais kaip bandelės, saldumynai, bulvių traškučiai bei gazuoti gėrimai. Prie to prisideda ir menkas fizinis aktyvumas, miego trūkumas ar žalingi tėvų mitybos įpročiai“, – dėsto ji.
Lengviau įsitraukia į patinkančią veiklą
Specialistės sutaria, kad jeigu vaikas jau turi antsvorio ar laikysenos problemų, geriausias sprendimas – fizinį aktyvumą skatinantys užsiėmimai. Vis dėlto neužtenka tiesiog nuvesti vaiką į pirmą pasitaikiusį būrelį. Kaip pabrėžia kineziterapeutė, kai kurios sporto šakos gali tik paaštrinti problemą. Pavyzdžiui, žaidžiant tenisą viena kūno pusė apkraunama stipriau nei kita, todėl ir taip pažeistai nugarai gali padaryti dar daugiau žalos. Užsiėmimus reikia rinktis atsakingai bei pasikonsultavus su specialistu.
„Svarbiausiu surasti veiklą, kuri įtrauktų vaiką. Kuo vaikas jaunesnis, tuo labiau užsiėmimai turi priminti žaidimą. Net ir kineziterapija patiems mažiausiems vykdoma žaidžiant su žaislais, kamuoliais. Kuo vaikas stambesnis, tuo mažiau jis nori judėti, nes tampa vis sunkiau pakelti savo svorį, todėl reikia jį motyvuoti ir parinkti tinkamo sudėtingumo treniruotes“, – pasakoja A. Šaparavičiūtė.
Trenerė M. Norkutė taip pat pastebi, kad vaikams skirtos mankštos turėtų juos kuo labiau įtraukti, skatinti pasitikėjimą savimi.
„Sudominti vaikus sportu nėra taip paprasta, todėl jiems skirti užsiėmimai turėtų būti įdomūs ir dinamiški. Pavyzdžiui, „Impuls sporto akademijoje“ vaikams skirtos X-fit ar funkcinio tipo treniruotės organizuojamos taip, kad pratimai nuolatos keistųsi ir vaikai nejaustų monotonijos. Taip jie lengviau įsitraukia į procesą ir išlaiko susidomėjimą“, – pasakoja trenerė.
Įpročius formuoja tėvai
Specialistės visgi atkreipia dėmesį, kad didžiausią įtaką vaikų fiziniam aktyvumui turi jų tėvų gyvenimo būdas. Jeigu abu tėvai nesidomi sveika gyvensena, tikėtina, kad ja nesidomės ir vaikas. Fiziškai neaktyviems tėvams būtų naivu tikėtis, jog jų atžalos bus sportiškos.
M. Norkutė pataria šeimoms stengtis laisvalaikį leisti kuo aktyviau, pavyzdžiui, iškeisti netolimą kelionę automobiliu į pasivaikščiojimą ar kitą fizinio aktyvumo reikalaujančią veiklą. Vaiko judrumui paskatinti puikiai tinka ir tokie užsiėmimai kaip riedučiai, riedlentė ar dviračiai.
Trenerė taip pat pataria atkreipti dėmesį ir į vaiko miego rėžimą, kurio patartina vaiką mokyti lygiai taip pat kaip ir gerų manierų. Labai svarbu, kad vaikas miegui skirtų ne mažiau nei 10 valandų per parą. Jeigu vaikas išmoks eiti miegoti ir keltis visada tuo pačiu metu, jo svoris normalizuosis, o organizmas, kaulai bei raumenys stiprės.
