Filmuotoje medžiagoje Aleksandras sakė, kad prie jo priėjo mažas berniukas, vardu Mykolas, ir paprašė nupirkti maisto. Dar berniukas paaiškino, jog jo tėvai yra mirę, o jį globoja močiutė.
Tokios istorijos sujaudintas 29-erių Aleksandras nuskubėjo kartu su berniuku į prekybos centrą ir už kiek daugiau nei 13 eurų nupirko jam tų maisto produktų, kurių berniukas norėjo.
Praėjus vos dienai Vaiko teisių apsaugos tarnyba rado berniuką. Kaip paaiškėjo, jis gyvena su tėvais.
„Labai nesinori nuliūdinti geradario, bet ši istorija – netikra, sumeluota“, – apgailestavo Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Sigita Šimkienė.
Ketvirtadienio rytą susisiekus su geradariu iš Kauno Aleksandru, šis neslėpė nuoskaudos. Po užklupusios netikėtos dėmesio lavinos jis nusprendė ištrinti filmuotą medžiagą ir visą informaciją, susijusią su šiuo poelgiu. „Aš norėjau tik gero, nes man buvo graudu žiūrėti į maisto prašantį berniuką, tačiau rezultatas kitoks – mane visi užsipuolė, neva padariau kažkokį kriminalą. Bet juk ne cigarečių ar narkotikų jam nupirkau, o maisto“, – kalbėjo vyrukas.
– Kaip manote, kodėl sulaukėte tiek piktų reakcijų ir kodėl žmonės piktinasi gerais darbais?
– Ištryniau visas žinutes ir komentarus, susijusius su šiuo įvykiu. Žmonės man sakė, kad blogai pasielgiau, nes nesikreipiau į tam tikras institucijas ir parodžiau jo veidą. Net buvo sakoma, kad noriu išreklamuoti savo veiklą.
– Jūsų veikla susijusi su labdara?
– Ne. Tai mano verslas, susijęs su aplinkos priežiūros darbais, tačiau aš niekada nemaniau, kad tokiame kontekste būtų galima jį reklamuoti.
– Prisiminkime tą dieną, kai sutikote berniuką. Kodėl jis patraukė jūsų akį?
– Aš buvau mašinoje, vaikas ėjo ir beldėsi į automobilių langus. Atėjo prie manęs, maniau, kad kažką parduoda. Kai atidariau langą, jis manęs paprašė nupirkti maisto.
Aš pats buvau panašioje situacijoje, todėl man pasidarė graudu. Supratau, kad tai, ką padarysiu, bus trumpalaikis poveikis, todėl nusprendžiau nufilmuoti, kad ir daugiau žmonių jam padėtų. Tikėjausi, kad turtingesni žmonės galėtų jam padėti. Nesitikėjau, kad per vieną naktį sulauksiu tiek peržiūrų ir žinučių.
– Kai berniukas priėjo prie mašinos, nemanėte, kad tai galėtų būti apgaulė?
– Ar matėte, kaip jis atrodė? Kokios jo kelnės, akys, batai. Nuoširdesnio vaiko nesu gyvenime matęs. Aš esu atvažiavęs iš Rusijos į Lietuvą. Vos neapsiverkiau tą akimirką, kai jis paprašė maisto, o ne alkoholio, drabužių arba žaislų.
– Atvykote iš Rusijos. Buvo laikas, kai teko prašyti maisto?
– Rusijoje mačiau, kaip geri žmonės mano šeimai iš to paties daugiabučio nešdavo maisto. Jie mums padėdavo visaip, kaip tik įmanoma. Tėvas stipriai gėrė, o mama laikėsi iš paskutiniųjų.
Situacija kiek pagerėjo, kai atvykome pas mamos tėvus į Lietuvą. Iki šiol jaučiu tą skausmą.
Labai norėjau atiduoti likimui skolą už pagalbą, kurią gaudavome ir mes.
– Tai pirmas kartas, kai padėjote?
– Tai pirmas kartas, kai žmogui padėjau maistu ir mane užplūdo tokie jausmai iš praeities.
– Kaip naujienų portalas lrytas.lt išsiaiškino, berniukas, prašęs maisto, turi gyvus tėvus. Kaip pasijautėte sužinojęs, kad tiesa kitokia?
– Nesmagiai. Iš kitos pusės, jeigu darysime išvadas iš vieno vaiko elgesio, būsime neteisūs. Man tūkstančiai žmonių rašė žinutes su klausimais, kaip padėti vaikui.
Jeigu mes netikėsime vaikais, bus labai blogai, todėl nusprendžiau nebesigilinti. Ištryniau komentarus. Liūdna, kad taip yra, tačiau vaikas, kad ir kaip būtų, ne iš gero gyvenimo ėjo prašyti maisto. Gal jis jį pardavė, gal nunešė šeimai, tačiau tikrai ne iš gero gyvenimo taip pasielgė.
– Jaučiatės apgautas?
– Jis apgavo mane, o aš apgavau tūkstančius, kurių širdis paliečiau ta filmuota medžiaga.
– Kai pasikalbėjote su vaiku, nekilo mintis susisiekti su Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir pratęsti draugystės su berniuku?
– Jei vaikas prašo išmaldos, man pasirodė, kad kažkurioje įstaigoje yra spragų. Man atrodė, kad neverta niekam skambinti, geriau pasidalyti įrašu su gerais žmonėmis, iš kurių pavyktų sulaukti daugiau dėmesio ir pagalbos. Tada taip sugalvojau, todėl taip ir padariau.
– Jei atsuktumėte laiką, padėtumėte berniukui?
– Vakar norėjau atsukti laiką, kad galėčiau jam padėti, tačiau būčiau neviešinęs. Maniau, kad dariau gerą darbą, tačiau dabar jau atrodo kitaip.
