Pykčio priepuoliai pasitaiko maždaug vieną kartą per savaitę ir trunka apie 40 min. (mušasi, rėkia, mėto daiktus). Priepuolio metu stengiamės vaiką apsikabinti ir saugoti, kad pats nesusižeistų, ramiu balsu sakyti, kad jį suprantame, ir nukreipti jo mintis kažkur kitur, bet tai ne visada padeda. Po jų vaikas būna išsekęs, o kai kalbamės, kodėl jis supyko, priežastis būna „nenorėjau rengtis“ ar pan. Atrodo, kad pykčio priepuoliai kaip prasideda iš nieko, taip ir baigiasi“, – parašė lrytas.lt skaitytoja Vaida.
Atsako Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė:
Panašu, kad taikote daug gerų vaiko auklėjimo būdų, kurie tikrai reikalingi ir svarbūs. Žinoma, nėra nei vieno metodo, kuris šimtu procentu suveiktų kiekvienoje situacijoje. O vaikams augant, „auga“ ir jų emocijos, tad su vaiko amžiumi, metodus kartais tenka peržiūrėti. O kartais reikia apsišarvuoti kantrybe bei ramybe ir kartu su vaiku pereiti jam jautrius periodus.
Rekomendacijos tėvams kaip elgtis:
1. Įvertinkite pasekmių dydį. Labai teigiamai skamba, kad auklėdami sūnų, nenaudojate fizinių bausmių, o naudojate pasekmių metodą už netinkamą jo elgesį. Ilgainiui tai išmokina vaikus apgalvoti savo elgesį, prisiimti atsakomybę už netinkamo elgesio pasekmes. Pasekmės neturi labai sukrėsti ar išgąsdinti vaiko, nesiekite to. Šešiamečiui tikrai pakankama pasekmė: filmukų laiko sutrumpinimas, deserto po vieno valgio nuėmimas, žaislo paėmimas dienai, planšetės apribojimas vakarui ir panašiai. Nesijaudinčiau, jei sūnus nerodo stiprių emocijų dėl pritaikytos pasekmės.
2. Nuraminkite arba skatinkite nusiraminti pačiam, apėmus stiprioms emocijoms. Augant vaikams, auga ir jų kūnas, auga smegenys, „auga“ ir jų vidinis pasaulis, stiprėja emocijos. Todėl tokio amžiaus vaikams dažnai būna pykčio proveržiai, kai stiprių emocijų nepavyksta suvaldyti ir išreikšti saugiai. Kai vaikas yra apimtas ypač stiprių emocijų, nuraminkite jį, jam tinkamu būdu. Labai gerai skamba, kad Jūs bandote jį apkabinti, kalbėti ramiu balsu, nukreipti jo mintis. Tęskite taip ir toliau. Svarbu jam perduoti žinią, kad su juo nevyksta nieko blogo, jis tiesiog piktas ir reikia šiek tiek laiko nurimti. Mokykite kaip jam nusiraminti pačiam (pvz., pradėti giliai kvėpuoti, skaičiuoti, pažiūrėti pro langą, atsigerti vandens, pabūti vienam savo kambaryje). Būtinai pagirkite, kai tik vaikas kažką pabando iš Jūsų patartų būdų, tai paskatins jį kartoti tokius būdus ir toliau.
3. Priimkite nepasitenkinimo priežastį. Puiku, kad mokote vaiką įvardinti, kas jį supykdė, dėl ko jis buvo nepatenkintas. Priimkite jo emocijų pliūpsnio priežastis rimtai, nesiginčykite su vaiku, kad gal dėl to nebuvo verta taip supykti. Jei jis supyko, nes nenorėjo rengtis, galite ramiai pasakyti: „Tas rengimasis tikrai kartais būna toks nemalonus, ypač kai esi pavargęs ar nori eiti pažaisti. Džiaugiuosi, kad nepaisant to, vis tiek apsirengei“.
4. Žinokite, kad kiekvienas elgesys turi savo priežastis. Galbūt tos priežastys, mums suaugusiems, gali atrodyti keistos, nesuprantamos arba nereikšmingos, bet vaikui jos gali būti tikrai svarbios. Priimkime visas priežastis. Galime apie jas diskutuoti, paaiškinti vaikui, bet nesiginčykime su juo, ar dėl vienokios ar kitokios priežasties buvo verta taip supykti. Jei priimsime jo jausmus, jis jausis suprastas ir nurims greičiau.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai. Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę.
Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
