Atsako Paramos vaikams centro psichologė Veronika Lakis-Mičienė:
Tikrai, naujos šeimos „suklijavimas“ dažnai būna sudėtingas procesas patiems suaugusiems ir tuo labiau vaikams. Iš to, kad rašote ir domitės, suprantu, kad bandote suprasti, kas vyksta su vaikais, girdžiu rūpestį – o tai yra svarbus žingsnis paauglio link. Be to, girdžiu norą sukurti darnią šeimą – tai yra svarbi pradžia. Rašote, kad naują draugę turite jau beveik metus. Iš vienos pusės, tai yra nemažas laiko tarpas, iš kitos – vaikams tai gali būti vis dar „tikrinimo“ etapas. Jų galvose gali kilti begalės klausimų – kas čia? Ar šie santykiai ilgam? Ar tai reiškia pokyčius, kokius? Ar tai bus mano mama/tėtis? Kaip tai paveiks mane? Ar man reikės kraustytis? Vaikai gali jaustis pasimetę ir nesaugus – tėvų santykiai su naujais partneriais nuo jų nepriklauso, tačiau gali reikšti pokyčius pačių vaikų gyvenime, kurių vaikai negali kontroliuoti. Tas gali kelti pyktį, norą maištauti, kelti ultimatumą „arba aš, arba jis“.
Kitas svarbus aspektas – jei yra noras „suklijuoti“, vadinasi, viena, o gal net kelios šeimos dėl įvairių priežasčių jau buvo subyrėjusios, ir vaikai buvo to dalimi, patyrė skyrybas, mirtį ar kito pobūdžio netektį. Ši patirtis vienaip ar kitaip paveikė juos, sukėlė pyktį, liūdesį, nuoskaudą, gal kaltės jausmus. Natūralu, kad naujos šeimos „klijavimas“ jiems gali kelti nepasitikėjimo ir įtarumo.
Na ir dar viena šios situacijos pusė – rašote apie 12 ir 14 metų paauglius. Paauglystė savaime yra metas, kai vaikai jaučiasi nesaugūs, jiems svarbu atsiskirti nuo tėvų, atrasti, suprasti save. Tikrindami savo vertę jie gali nuvertinti ir maištauti prieš suaugusius. Tam palankūs yra ir „šviežiai“ gyvenime atsiradę suaugusieji.
Taigi, atsakant į jūsų klausimą, svarbu visų pirma labiau suprasti, kas iš tikrųjų vyksta vaiko galvoje, kaip jis jaučiasi dėl šių pokyčių, kokių turi fantazijų. Pokalbių metu parodyti, kad matote ir suprantate jų pyktį ir kažkuria prasme leisti jiems pykti, bet tuo pačiu parodyti, kad suaugusiųjų santykiai yra suaugusiųjų santykiai, ir kad ir kaip būtų liūdna ar pikta, vaikai negali to valdyti. Taip pat svarbu skirti papildomo laiko individualiam pasibuvimui su savo vaiku, parodyti jam, kad nepaisant pokyčių tėvų gyvenime vaikas visada turės ypatingą vietą tėvo/mamos širdyje, bus mylimas ir svarbus.
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta tėvų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai. Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę.
Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
