„Auginu 1 m. 8 mėn. berniuką. Nežinau, kaip elgtis, kai jam daug kartų kartoju, kad, tarkim, negalima atidarinėti židinio durelių, ar daryti dar kažką. Jis pats pyksta, rėkia, kad jam neleidžiu. Man nekyla noras suduoti, bet aš rėkiu... nes tik taip atkreipiu jo dėmesį... Kol kas, nes nemanau, kad tas rėkimas ilgainiui bus veiksmingas. Jis suklūsta kažkiek. Kaip jį priversti nedaryti to, ko negalima?“ – paklausė Austėja.
„Sveiki, mūsų dukrytei 1 metai ir 3 mėnesiai. Paskutiniu metu, kai ko nors neleidžiame ar neduodame, pradeda sėstis arba gultis ant žemės ir isterikuoti. Norėčiau paklausti, kaip geriausia elgtis tokioje situacijoje ir kaip šito išvengti?“ – uždavė klausimą kita mama.
„Ką daryti, kai vaikas krenta ant žemės ir isterikuoja? Mes stengiamės nušnekinti, kartais nekreipiam dėmesio. Ką daryti?“ – paklausė Rita.
„Auginu 2 metų berniuką, suprantamai kalba mažokai. Bet ožiukus jau parodo drąsiai. Seniau viešose vietose vengdavo, o dabar jau ir parduotuvėse. Jei ko negauna ar nepaduodi – tuojau pat prasideda isterinis žviegimas, daiktu mėtymas ir griuvimas ant žemės. Žodelių „truputį palauk“ ar „dabar negalima“ jo žodyne nėra – reikia dabar ir greitai. Ar čia ta vadinamoji 3 metų krizė? Kaip ją lengviau išgyventi?“ – uždavė klausimą Kristina.
„Kaip sudrausminti 1 metų ir 5 mėnesių vaiką? Bandome aiškinti, kalbėti, rodyti, kaip elgtis negalima, bet jis ir toliau daro savo... Mėto daiktus, kandžiojasi, žnaibosi, kramto daiktus ir t.t.“ – parašė Giedrė.
Atsako Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė:
Gauname daug klausimų iš 1,5 – 2,5 metų vaikų tėvų, kurie bando suprasti savo vaikų netinkamo elgesio priežastis ir ieško atsakymų, kaip reaguoti, kai vaikas neklauso, mušasi, krenta ant žemės, mėto daiktus, kandžiojasi ar kitaip rodo savo nepasitenkinimą.
Svarbu prisiminti, kad šiame amžiuje pagrindiniai vaikų poreikiai – savarankiškumas ir nepriklausomybė. Kai auginame kūdikį, matome, kaip jam svarbu jaustis saugiam, gauti daug apkabinimų, prisiglaudimų, nuraminimų. Bet kai vaikas pradeda stotis, vis tvirčiau vaikščioti, įveikti didesnius atstumus, jam atsiveria naujas pasaulis, kurį labai smalsu ištirti, apžiūrėti, išbandyti. Tada vaiko pagrindinis psichologinis poreikis tampa – savarankiškumas. Viską norisi daryti pačiam, viską norisi pačiupinėti, paspaudinėti, norisi turėti savo nuomonę visais klausimais. Ir deja, dideliam tėvų nusivylimui, ta nuomonė, dažnai turi būti priešinga tėvų nuomonei, nes juk tik tada tai atskira, savarankiška, nepriklausoma nuomonė. Pavyzdžiui, mama sako vaikui: „Uždaryk židinio groteles“, jam iškart „įsijungia“ savarankiška reakcija – „Tikrai neuždarysiu!“; arba tėtis sako: „Atbėk valgyti“, savarankiškumą puoselėjančio žmogaus atsakymas bus „Nebėgsiu!“.
Ką daryti tėvams:
Leisti savarankiškumo poreikiui pasireikšti tėvams tinkamu būdu. Turime suprasti, kad jei vaikas gaus tik vieną elgesio pasiūlymą (eiti valgyti, padėti žaislą, valytis dantukus, rengtis ar eiti į lauką), jis ieškos kitokio, savarankiško veiksmo ir dažniausiai tai bus priešingas veiksmas tėvų siūlomam. Todėl pasiūlykime vaikui iškart rinktis iš dviejų variantų, kurie mums tėvams būtų tinkami. Pavyzdžiui, jei norime, kad vaikas ateitų valgyti, nesakykime „Ateik valgyti“, pabandykime „Laikas valgyti. Tu ateisi ar atbėgsi prie stalo?“ arba „Kviečiu košės. Tu pats prieš tai nusiplausi rankytes ar man Tau nuplauti?“. Tada vaikas galės rinktis ir jo savarankiškumo troškimas nenukentės.
Būti tvirtiems ir prisiminti, kad NE, reiškia NE. Kadangi vaikas pradeda mokytis pažinti pasaulį, jis taip pat mokosi ir kokios ribos yra leidžiamos jo aplinkoje. Vaikui tai yra nauja, todėl natūralu, kad jis gali kelis kartus pabandyti netinkamą elgesį, nes siekia savo tikslo. Pvz., vaikas nori paimti TV valdymo pultelį, galima reakcija paimant pultelį iš jo „Suprantu, kad nori paimti pultelį, bet tai ne žaislas, negali su juo žaisti. Gali štai pažaisti su mašinyte ar traukinuku“. Jei vaikas verkia, kanda ar spiria, mes ramiai pakartojame: „Suprantu, kad pyksti, bet negali man spirti, gali spirti į sėdmaišį“. Jei vaikas pradeda graudžiai verkti, tada jį apkabiname ir sakome: „Tikrai gaila, kad negalėjau Tau duoti pultelio, sugalvokime su kuo dar Tu galėtum pažaisti“. Nesvarbu kaip vaikas reaguotų – pyktų, verktų, kristų ant žemės, Jūsų sprendimas neleisti ar neduoti kažko neturi pasikeisti. Tada vaikas supras, kad Jūsų NE tikrai reiškia NE ir ką jis bedarytų, tai nepasikeis.
Nuraminti, pamokinti, pagirti. Jei vaikas kažko negavęs pyksta, sveikinu, tai labai sveika ir normali vaiko reakcija. Tik vaikas dar per mažas, kad kitokiais būdais parodytų savo nepasitenkinimą, kol kas moka tik rėkti, spardytis, kandžiotis ar mėtyti daiktus. Parodykite vaikui, kad suprantate, kad jis nusiminė, kad kažko negavo ir pamokinkite kaip jam pykti saugiai sau ir kitiems. Pvz., nedavėte vaikui savo telefono, o vaikas krenta ant žemės ir šaukia, ramiai pasakykite „Suprantu, kad pyksti. Tikrai gaila, kad negaliu duoti Tau telefono. Ateik, apkabinsiu ir nuraminsiu Tave“ arba „Suprantu, kad supykai. Bet nesispardyk, nes užsigausi. Geriau stipriai patrepsėk, kad visą pyktį ištrepsėtum“. Visada visada, kai tik vaikas padaro ko prašomas, kai nusiramina, kai atbėga valgyti, kai atsikelia nuo žemės, pagirkite. Galite sakyti: „Kaip stipriai patrepsėjai, visą pyktį ištrepsėjai. Duok penkis!“.
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta tėvų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai. Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę.
Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
