Milda Laužikaitė, „Kūrybinių jungčių“ vadovė, sako, kad kūrybiškas mąstymas šiandien – būtinas, kadangi kiekvieną dieną susiduriame su naujais iššūkiais, kurie iš mūsų reikalauja kritiškumo, atsakingumo ir savarankiškumo vertinant labai įvairias – dažnai prieštaringas – situacijas.
„Kad mokiniai prasmingai dalyvautų XXI amžiaus visuomenės gyvenime, turime ugdyti jų gebėjimą kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, stiprinti jų bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, skatinti lyderystę ir asmeninį tobulėjimą bei paruošti juos susitikimui su skirtingų kultūrų ir vertybių žmonėmis. Keletą metų visoje Lietuvoje įgyvendinome kūrybiškumą skatinantį projektą „Kūrybinės partnerystės“, o jo metu įgytą patirtį ir praktiką panaudojame dabar. Siekiame plėsti galimybių lauką mokantis ir padrąsinti mokyklų bendruomenes pačioms imtis iniciatyvos spręsti problemas, kurios kyla „iššūkių amžiuje“, – teigia M.Laužikaitė.
Projektas „Tyrinėjimo menas: partnerystės tyrinėjančioms mokykloms“ vyksta Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Visagino ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose. Vienas pagrindinių tikslų įgyvendinant projektą – sukurti erdvę, kurioje mokiniai tiesiogiai dalyvautų mokymosi ir tyrinėjimo procese, atsivertų bendradarbiavimui, patirtų, ką reiškia priimti savarankiškus sprendimus, ir išmoktų įvertinti padarytas klaidas, o ne jas „nurašytų“ nesėkmei.
Tokią erdvę mokiniai ir mokytojai kuria su kuriančiais profesionalais – režisieriais, aktoriais, muzikantais, meno kuratoriais, žurnalistais, mokslininkais.
„Šiandien kaip niekada svarbu išplėsti tyrinėjimo lauką mokyklose. Tik sužadindami mokinių smalsumą, padrąsindami mokytojus atsiverti naujiems ugdymo metodams ir pakvietę į mokyklų bendruomenes žmones iš šalies, galime tikėtis, kad Lietuvos mokyklos taps kūrybiškesnės, atviresnės naujovėms, sieks priimti ir kurti įvairovę“, – tvirtina dr. Artūras Vasiliauskas, Britų tarybos Lietuvoje vadovas.
Pasak M.Laužikaitės, siekdami sukurti palankesnes sąlygas vaikų kūrybiškumui ir tarpdalykiškumui, netradicinių pamokų metu kūrėjai naudoja kūrybiško ugdymo būdus ir praktikas.
Stiprina komandinį darbą
Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijoje kino režisierius Andrius Blaževičius ir tyrėja, mokymų vadovė Sandra Navickaitė įgyvendina projektą „(Ne)būk kebabas“. Jie stiprina vaikų kritinį mąstymą, o jiems patinkančius dalykus siūlo patyrinėti „moksliškai“.
Kūrėjai pastebėjo, kad mokiniai daug dėmesio skiria maistui – jį kramsnoja tiek pamokų, tiek pertraukų metu. Šį pomėgį kūrėjai sugalvojo išnaudoti pasiūlydami vaikams gilintis į istorinių laikotarpio patiekalus. Mokiniai ne tik ieško įdomios informacijos apie skirtingų amžių gurmaniškas subtilybes, bet ir patys gamina.
Pasak kūrėjų, projektu metu mokiniai išmoksta dirbti grupėse, o per tai gerėja klasės mikroklimatas, auga vaikų smalsumas. Tiek mokslui, tiek vienas kitam.
Kad ugdymo procese gali pasitarnauti muzika, rodo kompozitoriaus ir grupės „Solo ansamblis“ nario Vytauto Leistrumo projektas „Mūsų žiūronai yra muzika“, kuris vykdomas Trakų Rūdiškių gimnazijoje. Kartu su mokytojais jis siūlo vaikams užsidėti „žiūronus“, t.y. į mokomąjį dalyką pažvelgti kitaip ir įsitikinti, jog tai, kas anksčiau nekėlė entuziazmo, gali tapti įdomu.
„Žiūronu“ tampa muzika, jos raiška, garsas, skambesys ir stilistika. Kūrėjas su mokiniais ir mokytojais ieško muzikos ryšio su ugdymo procesu, pasitelkia ją eksperimentams, kurie vyksta įvairiais aspektais – biologine, fizine, istorine ir psichologine prasme.
Pavyzdžiui, mokiniai bando įsitikinti, ar muzika pagerina atletinius sugebėjimus. Pirma, jie atlieka pratimus (estafetė, sportas salėje) prieš tai negirdėję jokios muzikos o vėliau, priešingai, pasiklausę įvairios muzikos (gamtos garsų, destrukyvių garsų ir savo mėgstamos muzikos). Rezultatai palyginami ir įvertinama, kokią įtaką jiems padarė tyla, triukšmas, mėgstama daina. Šiuo projektu skatinamas mokinių tyrinėjantis mąstymas, ugdomas gebėjimas reflektuoti ir dirbti komandoje.
Šiuo metu Visagino „Draugystės“ progimnazijoje biologas Andrejus Gaidamavičius įgyvendina projektą „Gamta yra internetas“, kurio metu su mokiniais ieško ryšio tarp dviejų – gamtos ir technologijų – pasaulio. Tyrinėdami paukščių balsus kaip bendravimo kodus, cheminius signalus ir gamtos pėdsakus, mokiniai mokosi veikti drauge, stiprina lietuvių ir rusų kalbos įgūdžius.
Šis Britų tarybos ir asociacijos „Kūrybinės jungtys“ kartu su Ugdymo plėtotės centru vykdomas projektas yra Britų tarybos kultūrinių ryšių programos, vykdomos visose trijose Baltijos šalyse, dalis.
