Kartais jį pagaunu – „ką tik tau sakiau, ar girdėjai?“ „kodėl nekreipei dėmesio?“, „pakartok, ką dabar pasakiau“, prašau, kad į mane pažiūrėtų, kai kažką sakau, ir pan. Esu įsitikinusi, kad klausos ar pastabumo problemos nėra, tiesiog vengiama reaguoti iškart, apsimetama, kad negirdima, ir tęsiama veikla, kuri buvo iki pasakymo. Nesinori nuolat šaukti arba bausti. Kaip elgtis?“ – klausia lrytas.lt skaitytoja.
Atsako Paramos vaikams centro psichologė Indrė Mačiūnė:
Tokiose situacijose, kai vaikas nereaguoja į jūsų prašymus, jums kyla įtampa, minite, kad kartais tenka ir užrėkti ar kalbėti griežtai, tačiau nesinori to daryti, todėl ieškote kitų būdų, kaip bendrauti su vaiku. Visų pirma, svarbu suprasti, kas vyksta su jūsų vaiku, kodėl jis nereaguoja į pirmą jūsų pasakymą:
Vaikas gali nesuprasti prašymo, pasakymo. Pavyzdžiui, mama paprašo „žaisti gražiai“, tačiau vaikas gali nesuprasti, kad tai, kaip jis žaidžia šiuo metu, gali būti vertinama kaip „negražiai“, nes jam jo žaidimas yra labai gražus.
Vaikas gali neišgirsti tėvų prašymo. Gal tuo metu, kai mama prašo vaiko kažką padaryti, jis sutelkęs visą savo dėmesį į veiklą, dėl to neišgirsta ar nepilnai išgirsta, ką jam sako mama.
Vaikas gali nenorėti daryti to, ko prašo tėvai. Pavyzdžiui, vaikas įsitraukęs žaidžia, tuo metu mama paprašo ateiti padėti virtuvėje. Tačiau žaidimas vaikui yra įdomus ir jis nenori staiga mesti žaidimo ir bėgti padėti mamai.
Ką jūs galėtumėte daryti, kad vaikas reaguotų į jūsų prašymus:
Aiškiai ir konkrečiai formuluokite prašymą. Vaikas prašymo „gražiai bendrauk“ ar „tvarkingai valgyk“ gali nesuprasti, nes sąvokos „gražiai“, „tvarkingai“ skirtingų žmonių gali būti suprastos nevienodai. Tad formuluodami prašymus venkite įvairiai interpretuojamų sąvokų. Jei vaiką drausminate, norite, kad jis kažko nedarytų ar darytų kitaip, stenkitės vartoti teiginius, o ne neiginius. Pavyzdžiui, jei vaikas numeta žaislą, vietoj „nemėtyk žaislų po visus namus“ geriau sakyti „žaislus, su kuriais nežaidi, reikia padėti į lentyną“; vietoj „nešauk“, geriau sakyti „kalbėk tyliau, aš tave girdžiu“. Vaikai nori elgtis taip, kad patiktų savo tėvams, tačiau kartais jie tik girdi, ko negali daryti, tačiau neišgirsta, ko tėvai nori iš jų, kas yra galima.
Įsitikinkite, kad vaikas jus girdi ir supranta. Kalbėdama su vaiku prisėskite ar pritūpkite prie vaiko taip, kad jūsų akys būtų viename lygyje, žiūrėkite vaikui į akis. Kalbėdama galite priliesti vaiko ranką ar petį. Stebėkite, ar vaikas jus suprato ir pritaria, o gal matysite, kad jis nelabai suprato ir reikės paprašyti to paties kitais žodžiais.
Duokite laiko vaikui užbaigti pradėtą veiklą. Jei vaikas užsiėmęs ir įsitraukęs į atliekamą veiklą, reikia gerbti jo užsiėmimą ir įspėti, kad po tam tikro laiko (nurodykite konkrečiai) reikės daryti kažką kita. Pavyzdžiui, vaikas žaidžia, bet greitai reikės vakarieniauti, tad tėvai turi įspėti, kad po 15 minučių vakarienė bus paruošta, tad vaikas per šį laiką turi užbaigti žaidimą.
Parodykite, kad suprantate, kaip jis jaučiasi. Jei manote, kad vaikas gali nenorėti kažko daryti, nors jis to garsiai ir nepasako, galite tai įvardinti. Pasakykite, kad suprantate, kad jam gali nepatikti jūsų prašymas, kad jis nenori kažko daryti, tačiau vis vien teks. Pavyzdžiui, galima sakyti: „taip, suprantu, kad nesinori girdėti, kad jau laikas išjungti televizorių, nes tau įdomu žiūrėti filmukus, tačiau toks yra mūsų susitarimas“.
Įtraukite vaiką į sprendimų priėmimą. Jei galite, paklauskite savo vaiko nuomonės, kada ir/ar kaip jis nori atlikti vieną ar kitą užduotį. Pavyzdžiui, jei jūs norite, kad vaikas pamaitintų naminį gyvūnėlį, paklauskite, kada jis tai nori padaryti – dabar, ar už pusvalandžio. Pavyzdžiui, jei vaikas nesitvarko žaislų, galite su juo apie tai pasikalbėti ir kartu rasti sprendimą, ką ir kaip vaikas turėtų daryti, kad žaislai būtų sudėti lentynose. Vaikas pasijaus svarbus, kad jo nuomonė jums rūpi ir atsakingiau atliks užduotis.
Pastebėkite teigiamą vaiko elgesį. Ar tai būtų pagyrimas už tai, ką jis daro tinkamai, ar už tai, kad išgirdo jus iš pirmo karto, svarbu, kad vaikas nesijaustų nuolat kritikuojamas ir dažniau būtų pastebėtas už pozityvų elgesį.
Bendraukite su vaiku ramiai. Kalbėkite su vaiku ramiu ir draugišku tonu. Jei pastebėjote, kad vaikas jūsų negirdi ir dėl to jaučiate susierzinimą, pyktį, stenkitės atsipalaiduoti, nusiraminti. Kai kuriems tėvams tokiose situacijose padeda kokio nors netikėto veiksmo atlikimas, pavyzdžiui, sušokti juokingą šokį ar pradėti šnabždėti. Tai yra visiškai nauja, netikėta tokioje situacijoje, tai atkreipia vaiko dėmesį, tačiau svarbiausia – išsklaido tvyrančią įtampą ir tada tampa lengviau bendrauti ir susitarti su savo vaiku.
Svarbu žinoti, kad vaikas nenori tyčia jūsų erzinti. Lygiai taip pat, kaip ir jūs nenorite ant jo šaukti ar kartoti daug kartų tą patį prašymą.
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai. Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę.
Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
