Į klausimą atsako Paramos vaikams centro psichologė Veronika Lakis-Mičienė:
Įsivaizduoju, kad yra baisu ir neramu dėl to, kokią įtaką vaikui gali daryti jo draugai. Iš kitos pusės, jei kalbame apie paauglį (iš Jūsų laiško ne iki galo aišku, ar taip yra) natūralu, kad draugai, draugų grupė tampa labai svarbūs šiuo metu. Todėl vienas iš šio laikotarpio uždavinių ir yra mokymasis atsirinkti draugus bei kurti santykius. Kad ir kaip kartais norėtųsi tą padaryti už vaikus – tai yra jų uždavinys. Keli dalykai, kurie gali padėti jiems šiame kelyje:
1. Laisvalaikis su suaugusiųjų priežiūra.
Būreliai, dienos ar jaunimo centrai, žygiai, stovyklos – šie ir kiti laisvalaikio praleidimo būdai yra puikios vietos paaugliui susirasti draugų ir mokytis socialinių įgūdžių. Privalumas, kad tose veiklose dalyvauja ir atsakingas suaugęs žmogus. Tyrimai rodo, kad jaunuolių veikla, kurią stebi ar kurioje dalyvauja ir suaugęs žmogus, yra rečiau žalojanti. Be to, paaugliams yra svarbu turėti autoritetų, vyresnių žmonių, kurie galėtų būti elgesio modeliais. Kadangi paauglystės tikslas yra maištauti ir atsiskirti nuo tėvų, svarbu, kad tie suaugę būna ne vien tėvai. Treneriai, mokytojai, vadovai ar tiesiog dėdės ir tetos gali atlikti labai svarbų vaidmenį.
2. Susipažinkite.
Skatinkite paauglio bendravimą su draugais namuose, kvieskite juos į svečius – arbatos, pietų, filmų vakarui ar kitai bendrai veiklai. Tokiu būdu turėsite galimybę susipažinti su jo draugais, atsiras daugiau temų aptarimui.
3. Bendraukite.
Paaugliai tik mokosi kritiškai mąstyti, ir diskusijos su suaugusiais yra puikūs būdas ugdyti kritinį mąstymą. Pasinaudokite įvairiomis progomis pasikalbėti su savo paaugliu „tarp kitko“ (filmai, reklamos, įvairūs įvykiai) apie tai, kas yra draugystė, kokie žmonės jam patinka, kokie yra jo draugai, ką jis juose vertina, kas kaip tik erzina ir nepatinka, kas galbūt gąsdina ir skaudina, kokie gali būti iššūkiai, kaip sakyti „ne“, pagal ką jūs renkatės draugus ir panašiai.
4. Turėkite namų susitarimus.
Paaugliai bando ribas ir tikrina, kas yra šiame pasaulyje leistina, o kas ne. Jiems svarbu žinoti, kokios yra Jūsų namų taisyklės, normos, vertybės ir susitarimai. Įtraukite pačius paauglius į jų aptarimą. Tokiu būdu atsiras galimybė kalbėti, kad, pvz. vienas ar kitas elgesys yra netinkamas. Venkite apibendrinimų („Jonas yra blogas žmogus“), o labiau akcentuokite konkretų elgesį („Jonas rūko, tai yra netinkamas elgesys. Kaip manai, ką darytum, jei pasiūlytų ir tau?“).
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai. Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę.
Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
