Viena psichologė pateikė gabaus, bet vietos gyvenime neradusio vaiko pavyzdį. Paulius trejų metų jau mokėjo atlikti sudėtingus aritmetinius veiksmus. Kiek vėliau jis išmoko laisvai skaityti, skaitydavo net mamos, kuri tuo metu studijavo universitete, vadovėlius. Būdamas penkiametis Paulius išmokė mamą skaičiuoti logaritmus nenaudojant lentelių. Savarankiškai išmoko natas ir netrukus iš natų jau grojo savo mėgstamas dainas.
Pirmoje klasėje berniukas išsinagrinėjo Mendelejevo lentelę, o sulaukęs aštuonerių išsprendė sudėtingą fizikos uždavinį. Sprendimas buvo parodytas akademikui, tas jį pagyrė.
Vaiką buvo pasiūlyta mokyti pagal specialią programą, bet tėvai tokios galimybės neturėjo – jam teko mokytis įprastoje bendrojo lavinimo mokykloje. Jau per pirmą matematikos pamoką berniukas sugebėjo užsidirbti kuolą – per pamoką jam buvo taip nuobodu, kad jis užsiėmė savais reikalais. Teko Paulių iš pirmos klasės perkelti į ketvirtą. Bet ten prasidėjo problemos su bendraklasiais – juk jis buvo už visus jaunesnis.
15 metų Paulius baigė mokyklą ir įstojo į universitetą, 18 metų jau mokėsi doktorantūroje. Mokytis jam sekėsi lengvai, bet jaunuolis taip ir nesugebėjo prisitaikyti prie įprasto gyvenimo. Galiausiai jis atsidūrė psichiatrijos ligoninėje.
Ypač gabių vaikų likimas susiklosto įvairiai. Vieniems išryškėja psichikos ligų požymiai, kiti, nesugebėję įsilieti į visuomenę, nusižudo, o kai kurie išvažiuoja mokytis ir dirbti į užsienį. Tačiau psichologai tvirtina, kad problemų turi visi. Dažniausiai jos susijusios su bendravimu ir asmeniniu gyvenimu.
Paprasti žmonės genijų tiesiog nepriima – pernelyg stipriai jie skiriasi nuo kitų. Dažnai jie gyvena savo pasaulyje, neprisirišę prie buitinių dalykų. Vaikystėje juos erzina bendraamžiai, subrendę jie lieka vieniši. Kai kuriems pavyksta daugiau ar mažiau prisitaikyti prie realybės, bet tam reikia neįtikėtinų pastangų.
Kaip su tokiais vaikais elgtis jų tėvams? Specialistai tvirtina: pirmiausia reikia ne jais žavėtis, o jiems padėti. Jeigu jūsų vaikas priklauso prie ypač gabių, pabandykite jam surasti „nelaimės draugų“. Susipažinkite su šeimomis, kuriose auga panašūs vaikai.
Nereikia versti vaiko būti tokiam kaip visi, draugauti su paprastais vaikais. Greičiausiai jam bus lengviau rasti bendrą kalbą su panašiais į save.
Pagal galimybes parodykite vaiką specialistams, pasikonsultuokite. Pabandykite rasti specialią mokyklą ar bent jau mokyti jį pagal specialią programą.
Net gabiam vaikui nesistenkite sukurti šiltnamio sąlygų. Nuo ankstyvos vaikystės mokykite jį disciplinos. Jeigu jis užsiims tik tuo, kuo nori, ir tik tada, kada nori, tai padarys jį išsiblaškėliu.
Labai daug vaikystėje talentingų vaikų suaugę nebepritaiko savo gebėjimų, nes tiesiog tingi dirbti. Tokį vaiką reikia skatinti domėtis viskuo plačiau ir palaikyti, o ne stengtis jam įtikti.
Taip pat siekite, kad jis užsiimtų sportu ir laikytųsi sveiko gyvenimo būdo. Esant dideliam intelektiniam krūviui tai gali suvaidinti lemiamą vaidmenį.
Parengė Toma Aleksėjūnaitė
