Nauji atlikti tyrimai rodo, kad ne tik moterys turi biologinius laikrodžius. Vyrai, kurie nesulaukę 25 arba yra vyresni nei 51 metų ir tampa tėvais ir susilaukia naujagimių, rizikuoja atžaloms perduoti socialinius sutrikimus, tokius kaip nemokėjimas bendrauti ar netgi autizmas.
Įdomu ir tai, kad Mount Sinai centre dirbantys mokslininkai įrodė, jog šių tėvų vaikai vos tik gimę ir vaikystėje vystosi geriau, nei bendraamžiai. Deja, bet sulaukus pilnametystės vystymasis sulėtėja ir jauni suaugusieji atsilieka nuo visuomenės.
Pasak mokslininkų, motinos amžius neturėjo jokios įtakos vaikų socialinių įgūdžių formavimuisi.
„Mūsų atlikti tyrimai nustatė, kad tėčio amžius labai svarbus, kai kalbama apie vaiko socialinius įgūdžius. Labai svarbu paminėti ir tai, kad palikuonių įgūdžiai keitėsi priklausomai nuo to jei tėtis buvo labai jaunas, arba vyresnis nei įprasta“, - sakė Magdalena Janecka, dirbanti Mount Sinai tyrimų centre Niujorke. „Pačiais ekstremaliausiai atvejais šie efektai gali prisidėti prie klinikinių susirgimų. Be to, kaip rodo mūsų tyrimai, kai kuriais atvejais šie socialinių įgūdžių trūkumai palikuonyse vos pastebimi.“
M.Janecka ir prie tyrimo prisidėję kolegos stebėjo Jungtinėje Karalystėje augusių 15000 dvynių, kurių amžius svyruoja nuo 4 iki 16 metų, gyvenimus.
Norint išsiaiškinti, ar vaikų socialiniai įgūdžiai priklauso nuo to, kokio amžiaus, kai jie gimė, buvo jų tėvai, komanda nagrinėjo socialinių įgūdžių vystymosi pavyzdžių skirtumus bei elgesį ir problemas tarp bendraamžių, hiperaktyvumą, jautrumą.
Taip pat stebėta ir tai, ar tėvų amžius įtaka vaikų vystymuisi labiau priklauso nuo genetinių ar aplinkos faktorių.
Tyrimų rezultatai atskleidė, kad vaikai, gimę jaunesniems nei 25 metų arba vyresniems nei 51 metų tėvams, ankstyvojo vystymosi metu elgėsi prosocialiai, bet pasiekus paauglystę, kitaip nei jų bendraamžiai, jie buvo atsilikę.
Genetinė analizė parodė, kad socialinių įgūdžių vystymuisi įtakos daugiausia turėjo genetiniai, o ne aplinkos faktoriai ir kad didėjant tėvų amžiui, genetinis poveikis tik stiprėjo.
„Mūsų tyrimai atskleidžia keletą labai svarbių ir su tėvų amžiumi susijusių dalykų“, - sakė M.Janecka. „Stebėjome bendroje populiacijoje jaučiamą poveikį, kuris įrodė, kad jauniems arba vyresniems tėvams gimę vaikai sunkiau susitvarko su kasdienėmis užduotimis, net jei jų atžalose ir nepastebima autizmo kriterijų. Padidėjęs genetinių faktorių svarbumas vyresniųjų asmenų palikuonyse parodė, kad skirtingi dalykai daro įtaką skirtingų ir čia paminėtų vyrų amžiaus grupių vaikams. Net jei ir elgesys panašus, jo sukėlėjai gali skirtis.“
Ateityje mokslininkai nori pakartoti tyrimą ir iš naujo nustatyti biologinius ryšius.
„Vystymosi skirtumai yra pastebimi smegenų pakitimuose. Nervinių struktūrų atpažinimas veikiamas tėvų amžiaus koncepcijos ir matymas, kaip skiriasi vystymasis nuo įprastų modelių leis mums geriau suprasti amžiaus, autizmo ir netgi šizofrenijos mechanizmus“, - teigė M.Janecka.
Parengė Edita Maračinskaitė
