Akį praradusio trimečio šeima griebiasi šiaudo

Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta susijaudinusios ir viltį praradusios trimečio berniuko mamos Indros Liepinytės prašymas pagelbėti sūnui matyti pasaulį abiem akimis.

 Trimetis berniukas trokšta praregėti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Trimetis berniukas trokšta praregėti.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 11, 2017, 12:22 PM

Dėl kairiosios akies apimties sumažėjimo, plačios tinklainės atšokos su paviršine hemosideroze, atsiradusios po, tikėtina, patirtos traumos baseine, berniukas kairiąja akimi nemato nei saulės spindulių, nei mamos veido. 

Tikisi gydymo užsienyje

Kazlų Rūdoje su vyru du vaikučius auginanti Indra – neviltyje. Jos sūnui Lietuvos medikai neteikia vilčių vėl praregėti sužalota akimi, todėl šeima, nieko nelaukdama, savarankiškai suskubo kreiptis į Šveicarijos medikus. 

Kaip Lrytas.lt žurnalistams pasakojo mama Indra, ji gavo teigiamą atsakymą iš Šveicarijos „Hopital ophtalmique Jules-Gonin“ klinikos. Ten berniukas yra laukiamas apžiūrai, o vėliau, jei prireiks, ir operacijai. Tos šalies gydytojai suteikė viltį mamai, kad jos trimetis nematančia akimi išvys dienos šviesą, nors Lietuvos medikai yra tvirtai įsitikinę, kad tai – neįmanoma. 

Kai Indra gavo teigiamą atsakymą iš Šveicarijos klinikų, kad sūnus ten yra laukiamas, ji suskubo kreiptis į Kauno klinikas, gydytoją chirurgą Saulių Ačą, kuris praėjusiais metais kartu su docentu Arvydu Gelžiniu gydė berniuką. 

S.Ačas, pasak mamos, apžiūrėjęs berniuką pareiškė, kad siuntimas į užsienį jokiu būdu nebus išduotas, nes, esą, jis teigė: „Darbo daug, o rezultato – nulis.“

Negalėdama susitaikyti su tokiu mediko atsakymu, nuo kurio priklauso galimybė gydyti vaiką užsienyje, mama kreipėsi į žiniasklaidą ir paprašė tarpininkauti sprendžiant problemą, susijusią su vaiko regėjimu bei ateitimi. 

Profesorius: „Akytės padėtis – beviltiška“

Kauno klinikų Akių ligų klinikos Vaikų akių ligų skyriaus vadovas daktaras  Arvydas Gelžinis tvirtino gerai žinantis trimečio situaciją, gydymo būklę ir eigą. Prieš metus jis berniukui atliko akies operaciją.

„Jis buvo konsultuotas praėjusiais metais. Tada konsiliumas nusprendė, kad padėti neįmanoma.

Jie patys susirado ligoninę Šveicarijoje, į kurią norėtų vykti gydytis. Į tą ligoninę savo pacientus siunčiame tuo atveju, jeigu negalime padėti Lietuvoje. 

Jei matome, kad vaikui galima padėti, tačiau dėl tam tikrų priežasčių neturime galimybės to padaryti, tuomet skubame forminti siuntimą ir su Sveikatos apsaugos ministerija siunčiame į kitą šalį. Paprastai tai būna Šveicarija arba Vokietija.

Žiūrint į praėjusių metų konsiliumo išvadas galima sakyti, kad padėtis dėl akytės – beviltiška. 

Sutarėme, kad gegužės pabaigoje berniukas bus guldomas į stacionarą pakartotinei apžiūrai. Po jos konsiliumas spręs, ar situacija yra pasikeitusi, ar yra vilčių padėti. 

Jei konsiliumas nuspręstų, kad yra vilčių išgelbėti akytę, medikai apsiimtų atlikti operaciją Lietuvoje. 

Jei dėl tam tikrų priežasčių čia operacijos nebūtų galima atlikti, vaikas būtų siunčiamas į užsienį“, – kalbėjo gydytojas. 

Ar būtų galima išimties tvarka, matant beribį mamos norą padėti vaikui, parašyti siuntimą dėl gydymo užsienyje? 

„Siuntimą parašyti nėra taip paprasta. Paprastai šaukiamas konsiliumas su klinikos vadovu, forminami specialūs dokumentai komisijai iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Mes pateikiame tik rekomendacijas, o ministerija priima galutinį sprendimą.

Yra daug žmonių, kurie norėtų gydytis Šveicarijoje, tačiau mes privalome išlikti racionalūs. Jei mes manome, kad galime padėti, tikrai siunčiame į kitą šalį ir nieko nelaukiame. 

Tai, kad mama gavo patvirtinimą iš Šveicarijos klinikų, mums nėra rodiklis. Šveicarijos ligoninės atstovai sutiko priimti vaiką apžiūrai ir tai nestebina – tai yra papildomas finansų šaltinis ligoninei“, – tvirtino profesorius.

A.Gelžinis patikino, kad iki gegužės 30 d., kai berniukas su mama atvyks į stacionarą pakarotinei apžiūrai, siuntimo tikrai nebus. „Jei priimsime sprendimą, kad nėra prasmės daryti operaciją, siuntimo nerašysime. 

Mes negalime švaistyti valstybės lėšų dėl mamos pageidavimo. Juk gali būti taip, kad kitą dieną atsiras vaikas, kuriam ta kelionė bus būtina ir tikrai naudinga, tačiau tada negalėsime išsiųsti paciento. Gera širdis yra visada gerai, tačiau turi būti ir sąžiningumas“, – kalbėjo medikas.

Pasidalijo panašia patirtimi 

Tai, kad Lietuvoje medikai, esant būtinybei, duoda siuntimus vaikus gydyti užsienyje, patvirtino Milena Mickevičienė. 

Jos sūnui praėjusiais metais buvo atliktos nes kelios operacijos. Viena Vokietijoje ir dvi Šveicarijoje. Siuntimus gydytis užsienyje ji gavo iš to paties profesoriaus Arvydo Gelžinio. 

Praėjus daugiau nei  metams po operacijų, Milena negailėjo gerų žodžių apie Kauno klinikų chirurgą. „Sūnelis buvo siunčiamas į Vokietiją, o vėliau ir į Šveicarijos klinikas tada, kai Lietuvos medikai patikino, kad ten jam bus skiriamas toks gydymas, kokio čia jie negalėjo pasiūlyti“, – kalbėjo mama.

***

Norėdami prisidėti prie tėvų noro savomis lėšomis gydyti sūnų, visą informaciją rasite čia. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.