Dvimetis nuolat prašosi ant rankų. Ką daryti?

„Vaikui tuoj bus 2 metukai, bet jis visą laiką prašosi ant rankų – lauke paskutiniu metu tik ant rankų būna, pietų bei nakties miego užmiega tik nešiojamas ant rankų. Jaučiu, kad mano nugara ilgai neatlaikys tokio krūvio, bet ir nenoriu ignoruoti vaiko poreikių. 

 2 metų vaikas gali ir išsigąsti savo naujai atsiradusios drąsos būti vis labiau atskiru nuo mamos. <br> 123rf nuotr.
 2 metų vaikas gali ir išsigąsti savo naujai atsiradusios drąsos būti vis labiau atskiru nuo mamos. <br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 18, 2017, 12:28 PM, atnaujinta May 19, 2017, 10:46 AM

Nuo kokio amžiaus jau nėra normalu nešioti vaiką ant rankų? Kažkur skaičiau, kad lauke jau nuo 3 metukų reikia sakyti vaikui, kad jau per didelis yra būti nešiojamas“, – klausia lrytas.lt skaitytoja.

 Atsako Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė:

Labiau suprasti vaiko poreikius ir kaip tinkamai juos atliepti padeda prisiminimas, kiek vaikui metų ir kokius psichologinės raidos iššūkius jis sprendžia šiuo laikotarpiu. Paprastai 2 metų vaikai jau yra perėję į tą amžių, kai siekia patenkinti savarankiškumo ir nepriklausomybės poreikį, mokosi būti atskiri, siekia autonomijos, vis labiau linkę tyrinėti supančią aplinką, išbandyti naujus būdus lipti, judėti, pasiekti. 

Tačiau 2 metų vaikas taip pat gali ir išsigąsti savo naujai atsiradusios drąsos būti vis labiau atskiru nuo mamos. Todėl kartu gali siekti ir norėti saugumo užtikrinimo, nuraminimo, apsaugojimo nuo esamų ar įsivaizduojamų grėsmių aplinkui. 

Gali būti, kad Jūsų dvimetis ar dvimetė kaip tik ir išgyvena tokį laiką, kai jau nori būti vis labiau savarankiškesnis, atskiresnis nuo Jūsų, bet kartu dar nori ir saugumo bei padrąsinimo iš Jūsų pusės, kad tyrinėti supantį pasaulį yra saugu ir patrauklu. Kelios rekomendacijos kaip tokiu atveju elgtis mamai ir kaip geriau nesielgti:

Vengti perdėtos globos. Kai vaikas vis prašosi ant rankų, gali būti verksmingas, pajautrėjęs, tikrai sunku nenuraminti, nepaguosti, nepanešioti. Ir tikrai svarbu išsigandusį, sunerimusį ar susijaudinusį vaiką nuraminti. Tačiau tikrai nereikia jo nuolat nešioti lauke, namuose ar svečiuose. Vaikas atsiskirdamas nuo mamos pajaučia nerimą ir grįžta pas mamą nuraminimo. Jei mama vaiką nuolat laikys glėbyje, nešios, sakys „Tikrai nebeeik ten daugiau“, vaikas pradės suprasti, kad visgi pasaulis yra nesaugus ir vienintelė, kas gali saugumą užtikrinti yra mama. Tai pavojingas pasaulio matymas, nes vaikas, taip suvokęs pasaulį, augs labai priklausomas nuo kito žmogaus, nedrįs bandyti ir patirti kažką naujo, neišmoks būti atskiru ir tuo džiaugtis. Ir kol jam ar jai 2 metai, viskas tvarkoje, mama tikrai juo pasirūpins. Bet kai jam bus 22 metai, toks pasaulio priėmimas trukdys džiaugtis gyvenimu visavertiškai.

Neatstumti. Kitas kraštutinumas, kurio rekomenduojama vengti – per didelis vaiko stūmimas eiti būti atskirai, žaisti savarankiškai, nusiraminti tik pačiam, problemų sprendimų ieškoti tik ne su mamos pagalba. Tada vaikas pradeda suprasti, kad šiame pasaulyje jis yra vienas ir niekas jam nepadės, niekas juo nepasirūpins ir jo nenuramins. Toks pasaulio priėmimas baisus 2-mečiui, ir pavojingas 22-mečiam, kuris, net ir susidūręs su sunkumais gyvenime, niekada nesikreips į nieką pagalbos, nesėkmes ar bėdas išgyvens vienatvėje, desperatiškai bandys ieškoti ne visada saugių jam išeičių.

Naudoti nuraminimo ir padrąsinimo „miksą“. Tam, kad padėtume vaikui įveikti šį jautrų etapą, labiausiai gali padėti mamos jautrumas saikingai naudoti tiek vaiko nuraminimą, tiek tuo pačiu padrąsinimą, kad jis gali pats. Tad jei vaikas prašosi ant rankų lauke, galima jį trumpai pritūpus apkabinti, pasakyti, kad viskas gerai, kad nusiramintų, o tada atsitraukti ir padrąsinti tęsti žaidimą, aplinkos tyrinėjimą. Ir tai kartoti keletą kartų – nuraminimas ir padrąsinimas bėgti žaisti toliau, vaikui grįžus – vėl trumpas nuraminimas ir vėl padrąsinimas tęsti jo veiklą. Jei vaikas vis tiek prašys ant rankų, tvirtai pasakyti: „Matau, kad nori, kad panešiočiau. Bet aš nenešiosiu Tavęs lauke, Tu pats šauniai visur nueini ir nubėgi. Galiu Tave tvirtai apkabinti, o Tu bėk apžiūrinėti tą žiogą toliau“.

Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų. 

***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai. Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę.

Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).

Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.