Kodėl sportuoti jaunam žmogui yra būtina ir kas gresia nelankantiems kūno kultūros pamokų, pasakoja Vilniaus Centro poliklinikos vaikų gydytoja Laimutė Šumskienė.
Per mažas judėjimas – žalingas
Nepakankamas fizinis aktyvumas, sėslus laisvalaikio praleidimas prie televizoriaus ar kompiuterio ekranų tampa vis dažnesnių ir vis jaunesniame amžiuje atsirandančių sveikatos problemų priežastimi. L. Šumskienės teigimu, naujausia statistika apie vaikų sveikatos būklę išties verčia sunerimti tiek medikus, tiek pačius tėvus.
„Dabartinis vaikų fizinis aktyvumas gali būti sulyginamas su jau pagyvenusių, iki šešiasdešimt penkerių metų amžiaus, žmonių, kas kelia nerimą. Be to, laiku ir tinkamai nesprendžiant šios problemos, pasekmės ateityje gali būti labai skaudžios“, – įspėjo L. Šumskienė.
Jos teigimu, vaikų sveikatai tai gali atsiliepti itin rimtais sutrikimais: širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu, nutukimu, kuris dažnai tampa ir stuburo pakitimų priežastimi. Tuo tarpu, anot vaikų gydytojos, reguliariai sportuojantys vaikai yra kur kas sveikesni ir netgi sėkmingesni gyvenime.
„Pakankamas fizinis aktyvumas sumažina stresą ir riziką susirgti depresija, stiprina vaiko raumenų sistemą ir kaulus, užtikrina gerą, kokybišką miegą, didina fizinę kūno jėgą, lankstumą, ištvermę, sumažina įvairių elgesio sutrikimų riziką, didina dėmesio koncentraciją ir netgi užtikrina geresnius mokymosi rezultatus, gerina socialinius įgūdžius ir intelekto raidą, stiprina imuninę sistemą“, – sporto teikiamus privalumus vardijo L. Šumskienė.
Kokios ir kiek veiklos reikia?
Pasak medikės, vaiko dienotvarkėje reikėtų skirti ne mažiau kaip valandą aktyviai fizinei veiklai – žaidimams lauke, treniruotei, pasivažinėjimui dviračiu ir pan., o fizinio aktyvumo intensyvumas su amžiumi irgi keičiasi.
„Iki 5 metų amžiaus vaikai turi būti aktyvūs ne mažiau kaip 3 valandas kiekvieną dieną. Tuo tarpu vyresniems, iki 17 metų amžiaus, vaikams pakanka bent valandos aktyvaus ir energingo judėjimo per dieną. Tai gali būti vaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, judrūs sportiniai žaidimai, plaukimas ir bet kokia kita, raumenis išjudinanti, veikla“, – aiškino L. Šumskienė.
Pavyzdžiui, moksleiviai, dalyvaujantys tokiose masinėse sporto veiklose, kaip „Lietuvos mokyklų žaidynės“, reguliariai sportuoja kelis kartus per savaitę. Tokiu būdu palaikomas tinkamas fizinio aktyvumo balansas, reikalingas augančiam organizmui.
Vaiko įpročius formuoja tėvai
Pasak L. Šumskienės, pagrindiniai sveikos ir aktyvios gyvensenos pavyzdžiai vaikui, be abejo, yra tėvai, kuriems dėl to tenka ir tam tikra atsakomybė.
„Vaikai nuo pirmųjų gyvenimo metų yra labai judrūs, aktyvūs. Taigi suaugusieji – tėvai, mokytojai, treneriai – turėtų padėti išsaugoti šią prigimtinę vaikų savybę. Būtent tėvų požiūris į sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, pirmiausia, formuoja vaiko fizinius įpročius“, – įsitikinusi L. Šumskienė.
Taip pat vaikų gydytoja patikino, jog tėvai turėtų kurti tokį šeimos santykių modelį, kuriame fizinis aktyvumas užimtų svarbią šeimyninio gyvenimo dalį.
„Be abejo, labai svarbu sukurti tinkamą atmosferą, kurioje vyrautų gera nuotaika ir malonus bendravimas, nes tik taip atsiras ilgalaikis noras užsiimti sportu, o galbūt tai netgi taps šeimyniniu laisvalaikio praleidimo būdu“, – pridūrė ji.
